Nori NATO bazių Lenkijoje
Andrzejus Duda, kuris ketvirtadienį buvo prisaikdintas naujuoju Lenkijos prezidentu, pareiškė norįs matyti Lenkijoje NATO bazes, ir žada kalbėtis su partneriais Europos Sąjungoje, kad Lenkija būtų įtraukta į Ukrainos taikos derybas. A.Duda, anksčiau priklausęs konservatyviai opozicinei partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), sakė, kad valdančioji Pilietinė platformą (PO) padarė nepakankamai, kad būtų užtikrintas didesnis Lenkijos saugumas ir sustiprėtų šalies pozicijos tarptautinėje arenoje. Trečiadienį interviu naujienų agentūrai PAP išrinktasis prezidentas sakė, jog nori, kad kitais metais Varšuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas atvertų kelią sustiprinti Aljanso buvimą Lenkijoje bei regione, ir kels šį klausimą pokalbiuose su Vokietija, kuri anksčiau blokavo tokias pastangas. A.Duda taip pat sakė, kad „plačioje konferencijoje dėl taikos Ukrainoje“ reikalingas Lenkijos dalyvavimas, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika. Penktadienį A.Duda taip pat pasiūlys ir paskirs savo kanceliarijos pareigūnus bei kai kuriuos padėjėjus.
Ragina nenusigręžti nuo išsiskyrusių katalikų
Popiežius Pranciškus trečiadienį pareiškė, kad Bažnyčia turėtų būti atlaidesnė išsiskyrusiems ir vėl susituokti norintiems katalikams bei jų vaikams, taip pat ragino kunigus vengti elgtis su tokiomis poromis, tarsi jos būtų ekskomunikuotos. Katalikų doktrina sako, kad išsiskyrę tikintieji, kurie sukuria naujas šeimas, buvusiam sutuoktiniui dar gyvam esant, gyvena nuodėmėje ir kad jiems neturi būti leidžiama priimti Komunijos sakramentą, todėl daugelis tokių žmonių jaučiasi esantys atstumti Bažnyčios. Pranciškaus pabrėžiama mintis, kad Bažnyčios vadovybė turėtų būti gailestinga, padidino daugelio tokių katalikų viltis, kad pontifikas gali atšaukti šį draudimą. Vatikanas rudenį surengs pakartotinį pasitarimą šeimos klausimais, kai pernai surengtas panašus susitikimas nepateisino išsiskyrusių katalikų vilčių, kad to draudimo bus atsisakyta. Savo naujausiuose komentaruose Pranciškus tokio pažado nesuteikė, bet tvirtino, kad Bažnyčios požiūris turi pasikeisti. Bažnyčia turi nevienodai traktuoti „išsiskyrusius, nelygu kokios priežastys nulėmė išsiskyrimą“, pažymėjo jis.
Susitarimas dėl skolinimo Graikijai artėja
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris išreiškė viltį, kad susitarimas dėl trečiosios Graikijos finansinio gelbėjimo programos mainais į griežtas reformas galbūt bus sudarytas iki rugpjūčio 20-osios, kai Atėnai turės grąžinti apie 3,4 mlrd. eurų skolą Europos centriniam bankui. Europos Komisijos, ECB, ES finansinės pagalbos fondo ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnai šiuo metu Atėnuose derina apie 86 mlrd. eurų vertės naujosios skolinimo programos detales. J.-C.Junckeris taip pat pridūrė, kad tuo atveju, jeigu nepavyktų susitarti, „turėtume organizuoti dar vieną tarpinio finansavimo ratą“, panašų į liepą Atėnams suteiktą 7 mlrd. eurų ES paskolą, kad Graikija galėtų atsiskaityti su ECB ir grąžinti skolas TVF. Po to, kai Graikijai buvo suteikti du finansinės pagalbos paketai, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų, o privatusis sektorius nurašė daugiau negu 100 mlrd. eurų skolų, TVF smarkiai spaudė savo partnerius sumažinti tos šalies skolų naštą, kuri dabar yra didesnė negu 320 mlrd. eurų.
B. Nemcovo dukra atsiėmė žmogaus teisių premiją
Nužudyto Rusijos opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo dukra žurnalistė antradienį atsiėmė Lenkijos skirtą 1 mln. eurų vertės Lecho Walesos solidarumo premiją už nuopelnus demokratijos ir žmogaus teisių srityje. 31 metų Žana Nemcova paprašė pagerbti tylos minute jos tėvą – aktyvų Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką, kuris buvo nušautas Maskvoje vasario 27 dieną. Rusijos opozicija dėl to nužudymo kaltina Kremlių, bet šalies valdžia neigia esanti kaip nors susijusi su tuo išpuoliu. Ž.Nemcova paskelbė, kad iš gautos premijos 700 tūkst. eurų skirs Europos Sąjungos Rytų partnerystės projekto šalims, ypač Ukrainai. Žurnalistė tikino, kad daugelis rusų nepalaiko savo vyriausybės požiūrio į padėtį Ukrainoje ir kad jos žingsnis turėtų būti laikomas Rusijos pagalba Ukrainai, padedant Lenkijai. Šis apdovanojimas pirmąkart buvo skirtas praeitais metais. Premijos pirmuoju laureatu tapo Mustafa Cemilevas – 71 m. Ukrainos įstatymų leidėjas ir vienas iš Krymo totorių bendruomenės lyderių, daug metų praleidęs sovietų kalėjimuose ir lageriuose.
Rusija kėsinasi į Arktį
Rusija pateikė Jungtinėms Tautoms paraišką dėl papildomų 1,2 mln. kvadratinių kilometrų Arkties šelfo, tampančio tarptautinių santykių įtampos tašku. Paraiškoje Rusija teigia, kad tyrimai parodė, jog ji turi teisę į šią teritoriją, kuri dydžiu prilygsta Pietų Afrikai. Šiai teritorijai priklausytų ir Šiaurės ašigalis, o Rusija potencialiai įgytų prieigą prie maždaug 4,9 mlrd. tonų angliavandenilių išteklių, rodo vyriausybės vertinimai. Arktyje susikerta daugelio šalių interesai dėl vandenyno dugne glūdinčių didžiulių dujų, naftos ir mineralų išteklių. Pagal tarptautinę teisę, valstybė turi išimtines ekonomines teises į kontinentinį šelfą zonoje, kuri driekiasi 200 jūrmylių nuo kranto bazinių linijų. Tačiau Rusija stengiasi įrodyti, kad Lomonosovo ir Mendelejevo kalnagūbriai Arkties vandenyne, į kuriuos taip pat pretenduoja Danija bei Kanada, yra kontinentinio Rusijos šelfo tęsinys, priklausantis Rytų Sibirui. Rusija paraišką JT komisijai pateikė 2001 metais, tačiau tuomet jai buvo pasakyta, kad nepakanka mokslinių duomenų, kurie pagrįstų jos pretenzijas.
Hirošimoje paminėtos atominio bombardavimo 70-metis
Tūkstančiai žmonių ketvirtadienį paminėjo atominio bombardavimo Hirošimos mieste 70-ąsias metines, nesiliaujant ginčams, ar tas siaubingas sunaikinimas buvo pateisinamas. Ceremonijoje dalyvavo bombardavimą išgyvenę senyvo amžiaus žmonės, jų vaikai ir 100 šalių delegatai, kaip ir Japonijos premjeras Shinzo Abe, JAV ambasadorė Caroline Kennedy ir valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolės reikalams Rose Gottemoeller – aukščiausio rango Vašingtono pareigūnė, kada nors dalyvavusi šioje kasmetinėje ceremonijoje. Amerikos bombonešis B-29 numetė atominę bombą 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, o jos sprogimas pavertė Hirošimą branduoliniu pragaru, nusinešusiu apie 140 tūkst. žmonių gyvybių. Trys dienos po atominio sprogimo Hirošimoje, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą, dėl kurios žuvo dar 80 tūkst. gyventojų. Po šešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją, kuria baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
Ukrainos prezidentas: taikos derybos žlugo
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį sušaukė savo aukščiausius generolus aptarti pastarųjų žlugusių derybų su prorusiškais separatistais, kuriomis siekta sustabdyti naują atakų bangą, nusinešusią septynių karių gyvybes. Proeuropinių pažiūrų Ukrainos lyderis pirmadienį nusiuntė savo asmeninį pasiuntinį į Baltarusijos sostinę Minską aptarti su separatistų ir Maskvos derybininkais naujo susitarimo dėl ginkluotės atitraukimo. Tačiau derybos po daugiau nei šešias valandas trukusių diskusijų žlugo. Vienas separatistų atstovas nurodė, jog tai įvyko Kijevui atsisakius atitraukti savo pajėgas iš keturių strategiškai svarbių miestų. Sukilėlių vadai sakė, jog per ateinančias tris savaites nenumatyta daugiau jokių aukštesnio rango atstovų derybų. Tuo tarpu Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas - griežtų pažiūrų politikos veteranas, kuris laikinai ėjo valstybės vadovo pareigas, kai 2014-ųjų kovą buvo nušalintas Rusijos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius - pranešė apie dar trijų karių žūtį per pirmadienio atakas.
Ragina nepasiduoti priešinimuisi dėl migrantų
Europos Sąjungos vyriausybės turi pareigą padėti daugybei migrantų, atvykstančių į Senąjį žemyną, ir nepasiduoti populistiniams reikalavimams grąžinti juos ten, iš kur atvyko, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Komisijos pirmininkas sakė esantis nusivylęs, kad ES ministrai praeito mėnesio pabaigoje nesugebėjo susitarti, kaip bus paskirstyti 40 tūkst. migrantų, daugiausiai Sirijos ir Eritrėjos piliečių, šiuo metu esančių Italijoje ir Graikijoje, kurioms tokia našta yra nepakeliama. Ministrai susitarė nuo spalio pradėti perkėlinėti kiek daugiau negu 32 tūkst. atvykėlių į kitas šalis 28 valstybių bloke, tačiau neaišku, kaip bus pasielgta su dar 8 000 atvykėlių, dėl kurių paskirstymo buvo preliminariai sutarta per ES viršūnių susitikimą birželį. J.-C.Junckeris sakė, kad vyriausybės turi elgtis ryžtingai ir perimti vadovavimą, kai buvo paklaustas, kaip ES gali padėti pasidalyti migrantų našta, neišprovokuodama neigiamo visuomenės atsako, kuris tik pasitarnauja populistiniams ir ksenofobiniams judėjimams.
