Nagrinės lainerio katastrofą Ukrainoje
Malaizija trečiadienį pateikė svarstyti Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą, siūlydama įkurti tarptautinį tribunolą, kuris, anot Kvala Lumpūro, užtikrintų veikėjų, atsakingų už keleivinio lainerio numušimą virš Ukrainos, nepriklausomą teismą. Rezoliucijos projekto tekste raginama įkurti tribunolą pagal JT chartijos 7-ąjį straipsnį, o tai reiškia, kad tokio teismo pastangos patraukti atsakomybėn kaltuosius gali būti stiprinamos sankcijomis. Visi 298 keleiviai ir įgulos nariai, skridę oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvu, žuvo, kai tas lėktuvas praeitų metų liepos 17 dieną buvo numuštas virš Rytų Ukrainos. Po tos tragedijos iškart buvo įtarti tame regione veikiantys prorusiški separatistai, kurie galėjo numušti lėktuvą, panaudoję iš Rusijos gautą raketą „žemė–oras“. JT tribunolas būtų „veiksmingas garantas nepriklausomam ir nešališkam atsakomybės procesui“, sakoma rezoliucijos projekte. Dokumente pažymima, kad lėktuvo numušimas sukėlė „grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, o visos šalys raginamos visokeriopai bendradarbiauti su tribunolu.
Sirijos pabėgėlių skaičius perkopė 4 mln.
Dėl Siriją krečiančio pilietinio karo iš šios šalies pasitraukė jau daugiau nei 4 mln. žmonių, o milijonas iš jų pabėgo į kaimynines šalis per pastaruosius dešimt mėnesių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos. JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) nurodė, kad padidėjus į Turkiją atvykstančių pabėgėlių srauto bendras sirų pabėgėlių skaičius kaimyninėse šalyse perkopė 4 013 000. Dar prieš 10 mėnesių, 2014 m. rugpjūčio pabaigoje, registruotų sirų pabėgėlių buvo apie 3 mln. Išliekant tokiam pačiam pabėgėlių gausėjimo tempui, jų skaičius iki šių metų pabaigos gali pasiekti 4,27 mln. žmonių. Dabartinis pabėgėlių skaičius yra didžiausias, su kuriuo UNHCR yra tekę susidurti dėl vieno atskiro konflikto per beveik ketvirtį šimtmečio – nuo tada, kai agentūra 1992 metais teikė pagalbą 4,6 mln. afganų pabėgėlių. Be milijonų pabėgėlių, pasitraukusių iš Sirijos, dar apie 7,6 mln. žmonių buvo priversti persikelti į kitus karo krečiamos šalies regionus – „daugelis jų sunkiomis aplinkybėmis ir į sunkiai pasiekiamas vietas“, pažymėjo UNHCR.
Rusija sudarė nepageidautinų organizacijų sąrašą
Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – trečiadienį paragino „nepageidautinomis“ paskelbti 12 užsienio nevyriausybinių organizacijų (NVO), pasinaudodama naujuoju įstatymu, kuris, pasak kritikų, yra susidorojimo su pilietine visuomene dalis. Gegužės mėnesį Rusija priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, leidžiantį uždrausti užsienio organizacijas, kurios, pasak jos, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Į vadinamąjį „patriotinį stop sąrašą“ įtraukta 12 organizacijų, tarp jų JAV įsikūrusios organizacijos „Freedom House“, „National Endowment for Democracy“ bei Pasaulinis ukrainiečių kongresas. Senatorių sudarytas juodasis sąrašas perduotas generaliniam prokurorui, kuris turės nustatyti, kurios iš jame esančių organizacijų gali būti įvardintos kaip „nepageidautinos“. Septynios iš 12 sąraše minimų organizacijų yra įsikūrusios JAV, trys – Ukrainoje ir dvi – Lenkijoje. Į vadinamąjį „užsienio agentų“ sąrašą įtrauktos 77 organizacijos, tarp jų žinoma žmogaus teisių grupė „Memorial“ ir rinkimų stebėjimo įstaiga „Golos“.
R. Vėjuonis prisaikdintas Latvijos prezidentu
Naujasis Latvijos vadovas Raimondas Vėjuonis trečiadienį davė prezidento priesaiką ir tapo 9-uoju šalies prezidentu. Andrio Bėrzinio ketverių metų kadencija prezidento poste baigėsi liepos 7-ąją. A. Bėrzinis nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis. Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui. Latvijos Seimas 49 metų R.Vėjuonį prezidentu išrinko per neeilinę sesiją birželio 3 dieną. Jį palaikė 55 iš 100 parlamentarų. Biologijos mokslus baigęs R.Vėjuonis 2003-2011 metais dirbo aplinkos apsaugos ministru, o pernai sausį buvo paskirtas vadovauti Gynybos ministerijai. R. Vėjuonis ketvirtadienį su pirmuoju darbo vizitu aplankė Estiją ir susitiko su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu. Apsilankęs Estijoje, R.Vėjuonis ketina artimiausiu metu vykti į Lietuvą. „Vizitai į Estiją ir Lietuvą yra tradiciniai,– juk mes kaimynai ir turime daug ką nuveikti kartu“, – sakė R.Vėjuonis.
S. Berlusconiui – bausmė už senatoriaus papirkimą
Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi trečiadienį patyrė naują teisinį smūgį, kai Neapolio teismas skyrė jam trejus metus kalėjimo už senatoriaus papirkimą. Tačiau 78 metų politikos veteranui dėl teisinių formalumų neteks keliauti už grotų, nurodė jo advokatas. Šios bylos epicentre yra numanomas sąmokslas destabilizuoti 2006-2008 m. dirbusią centro kairiųjų vyriausybę. Senatoriui Sergio De Gregorio per tarpininką buvo sumokėti iš viso 3 mln. eurų, kad šis pasitrauktų iš tuometinio premjero Romano Prodi koalicijos ir taip ją susilpnintų, o senatoriaus pasitraukimas pakenkė R.Prodi vyriausybei, kuri žlugo 2008-aisiais. S.Berlusconi centro dešinioji partija „Forza Italia“ laimėjo rinkimus, kurie buvo surengti žlugus vyriausybei, o jis pats trečiai kadencijai buvo paskirtas premjeru ir ėjo šias pareigas iki 2011 m. Prokuroras Vincenzo Piscitelli sakė, kad šis kyšis buvo dalis „didžiulės ekonominės investicijos, kuri buvo padaryta siekiant vienintelio tikslo, dominusio S.Berlusconi, kuris buvo apsėstas troškimo nuversti R.Prodi ir užimti jo postą“.
Pakrikštyta Britanijos princesė Charlotte
Didžiosios Britanijos princesė Charlotte sekmadienį buvo pakrikštyta per privačią karališkosios šeimos ceremoniją ir parodyta visuomenei antrąjį kartą, praėjus devynioms savaitėms po to, kai jos tėvai - princas Williamas ir kunigaikštienė Catherine - pademonstravo vos gimusią mažylę. Tik 21 svečias dalyvavo santūriose krikštynose, vykusiose XVI a. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Charlotte buvo atvežta į ceremoniją senoviniu vežimėliu, kuriame karalienė Elžbieta kadaise vežiodavo savo vaikus. Jį stūmė kunigaikštienė, dėvėjusi elegantišką kreminės spalvos kostiumėlį ir skrybėlaitę. Krikšto ceremonijai vadovavo Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby, pasaulio anglikonų dvasinis vadovas, naudodamas puošnią sidabrinę paauksuotą Lelijų krikštyklą, kuri yra karališkųjų brangenybių dalis. Dvasininkas liejo ant mergaitės galvos švęstą vandenį, specialiai atskraidintą iš Jordano upės. Ketvirtoji eilėje į Britanijos sostą buvo aprengta nėriniuotais atlaso krikšto rūbeliais, atkartojančiais tuos, kurie buvo naudojami per karalienės Viktorijos vyriausios dukros krikštynas 1841 m.
Į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti Prancūzijos vynuogynai
Istoriniai vynuogynai, vyno rūsiai ir šampano ūkiai, kuriuose gaminami garsiausi pasaulio putojantys vynai, šeštadienį buvo įtraukti į Jungtinių Tautų (JT) švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio paveldo sąrašą. Prancūzai šventė dvigubą pergalę – buteliai buvo atkimšinėjami ir Burgundijoje, kurios vynuogynus lygiai taip pat pagerbė Vokietijos Bonos mieste vykstančios Pasaulio paveldo komiteto 39-oji sesijos delegatai. Šiame regione UNESCO pripažino Kot de Niui ir Kot de Bono vynuogynų į pietus nuo Dižono, kuriuose iš pino nuar ir šardonė vynuogių gaminami vieni geriausių raudonųjų vynų, unikalumą. UNESCO nurodo, kad su šampanu susijęs pasaulio paveldo statusas apima vietas, kuriose „putojantis vynas buvo sukurtas naudojant antrinės fermentacijos metodą butelyje, nuo XVII-ojo amžiaus pradžios iki jo ankstyvojo industrializavimo XIX-ajame amžiuje“. Vynuogynų įtraukimas į UNESCO sąrašą gali jiems atnešti dar daugiau ekonominės naudos, nes be to, kad smarkiai vilioja turistus, tokios vietos gali pretenduoti į finansinę pagalbą išsaugojimui.
Ukrainos separatistai planuoja rinkimus
Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis paskelbė, kas spalį planuojama surengti vietos valdžios rinkimus, kurie įtvirtintų jų regiono pusiau autonominį statusą. Aleksandras Zacharčenka sakė, kad spalio 18 dieną vyksiantys rinkimai bus surengti „Ukrainos įstatymų pagrindu ... kiek tai neprieštarauja konstitucijai ir įstatymams“ savavališkai paskelbtoje „Donecko liaudies respublikoje“. Iki šiol nesutariama, kaip turi būti įgyvendinama taikos sutartis, kuri buvo pasirašyta vasarį Minske ir turi užbaigti jau 15 mėnesių besitęsiantį kruviną konfliktą. Ja reikalaujama, kad konflikto šalys nedelsianti pradėtų konsultacijas dėl rinkimų, kurie gali būti surengti separatistų kontroliuojamose teritorijose iki šių metų pabaigos. Valdžios teigimu, tokius rinkimus gali organizuoti tik Centrinė rinkimų komisija Kijeve, o ne patys separatistai. Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė jau per 6,5 tūkst. žmonių gyvybių. Padriki susirėmimai reguliariai tebevyksta palei 500 km ilgio ribą, skiriančią separatistų kontroliuojamas rytines teritorijas nuo likusios Ukrainos.
