Per smūgius prieš IS Sirijoje žuvo bent 2 tūkst. žmonių
JAV vadovaujamos koalicijos aviacijos smūgiai Sirijoje, pradėti prieš septynis mėnesius, nusinešė mažiausiai 2 000 žmonių gyvybes, o didžioji dauguma tų aukų buvo „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, ketvirtadienį pranešė padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija. „Mažiausiai 1 922 „Islamo valstybės“ kovotojai, daugiausia užsieniečiai, buvo nukauti per tarptautinės koalicijos reidus ir aviacijos atakas prieš IS pozicijas ir naftos įmones nuo 2014 metų rugsėjo 23 dienos“ Sirijoje, pranešė „Syrian Observatory for Human Rights“. Smūgiuojama buvo džihadistų pozicijoms centrinėje Homso provincijoje, taip pat šiauriniame Alepe, šiaurės rytinėje Hasakoje ir Deir Ezore, šalies rytinėje dalyje. Aviacija taip pat atakavo šiaurinę Rakos provinciją, kurios to paties pavadinimo sostinė tapo IS paskelbto kalifato centru. Tarp žuvusiųjų yra ir 90 grupuotės „al Nusra Front“, susijusios su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“, kovotojų. Koalicijos aviacijos smūgiai taip pat pareikalavo mažiausiai 66 civilių, įskaitant 10 vaikų, gyvybių.
Armėnija pasirengusi taikytis su Turkija
Armėnijos prezidentas trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs normalizuoti santykius su Turkija - praėjus dviem mėnesiams po to, kai atšaukė iš parlamento taikos susitarimus, kaltindamas Ankarą, kad jai stinga politinės valios užbaigti šimtmetį tvyrantį priešiškumą. Armėnijai rengiantis penktadienį minėti Osmanų imperijos pajėgų vykdytų armėnų žudynių, kurios yra tarp šių kaimyninių šalių tvyrančio priešiškumo priežastis, šimtąsias metines, prezidentas Seržas Sargsianas sakė, jog negali būti jokių išankstinių sąlygų taikos procesui pradėti, ir nebus reikalaujama, kad turkai pripažintų vykdę genocidą. 3,2 mln. gyventojų turinti Armėnija 2009 m. spalį pasirašė su Turkija susitarimus dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir sausumos sienų atvėrimo, tačiau sutartys įstrigo abiejų valstybių parlamentuose, šalims kaltinant viena kitą bandymais nustatyti naujas sąlygas. Prezidentas nurodė atšaukęs susitarimus iš parlamento, kad pasiųstų „politinę žinią“ Turkijai. „Mes norime protokolų ratifikavimo, tačiau tango reikia dviejų, todėl tai priklauso ne tik nuo mūsų“, - sakė jis.
Kijevas ir Maskva ir vėl kaltina vienas kitą
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Jevhenas Perebyjnisas pareiškė, kad Rusija nevykdo Minsko susitarimų dėl karinio konflikto Ukrainoje sureguliavimo. Anot jo, Kijevo valdžios priešininkai neatitraukia savo sunkiosios technikos, ne visada užtikrina prieigą ESBO stebėtojams. Rusijos humanitarinę pagalbai jis taip pat pažėrė kritikos. „Ukraina siūlo Rusijai, kad jos vilkstinės važiuotų pro mūsų kontroliuojamus pasienio postus, tačiau Rusija kaskart vis atsisako, todėl šios vilkstinės yra ne kas kita, o kontrabanda..., – tvirtina J.Perebyjnisas. – Niekas niekada nematė, kaip ta pagalba skirstoma taikiems gyventojams. Labai paprasta, – nes taikiems gyventojams šiose vilkstinėse nieko nenumatyta“. Tuo tarpu balandžio 16 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per kasmetinę tiesioginę spaudos konferenciją pareiškė, kad Rusijos karių Ukrainoje nėra, o balandžio 18 d. Rusijos gynybos misterijos pareigūnas tvirtino neturintis duomenų, jog prorusiški kovotojai Ukrainos rytuose turėtų rusiškos šiuolaikinės ginkluotės ir technikos.
PSO: Jemene smurtas jau nusinešė 944 gyvybes
Jemene siaučiantis smurtas nuo kovo pabaigos pareikalavo 944 žmonių gyvybių, dar 3 487 žmonės buvo sužeisti, antradienį pranešė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). JT sveikatos agentūra nurodo, kad šie duomenys gauti iš Jemeno sveikatos įstaigų, tačiau tikrieji skaičiai gali būti didesni, kadangi dar daug sužeistųjų nesikreipia į ligonines. Praėjusį penktadienį PSO informavo, kad nuo kovo 19 dienos žuvo 767 žmonės ir 2906 buvo sužeisti. PSO pateikia bendrą žuvusių bei sužeistų karių ir civilių gyventojų skaičių. Daugiašalis konfliktas Jemene prasidėjo praėjusiais metais, kai Irano palaikomi husių sukilėliai, šiitai, užėmė šalies sostinę Saną. Saudo Arabijos vadovaujama sunitiškų arabų šalių koalicija praėjusį mėnesį pradėjo aviacijos atakas prieš sukilėlių objektus, žadėdama atkurti prezidento Abdrabbuh Mansour Hadi, kuris pabėgo iš šalies į Rijadą, valdžią. Antradienį medikai pranešė, kad Jemene žuvo 38 civiliai gyventojai ir 532 buvo sužeisti, kai pirmadienį koalicijos aviacija atakavo ginklų sandėlį Jemeno sostinėje.
„Aušvico buhalteris“ paprašė atleidimo
Buvęs SS pajėgų pareigūnas Oskaras Groeningas, dar žinomas kaip „Aušvico buhalteris“, antradienį teisme pripažino savo „moralinę atsakomybę“ dėl masinių žudynių mirties stovykloje ir paprašė „atleidimo“. 93 metų teisiamasis taip pat pripažino, kad žinojo apie žydų žudymą dujų kamerose. O.Groeningas yra teisiamas dėl 300 tūkst. bendrininkavimo nužudant atvejų, susijusių su Vengrijos žydų naikinimu dujų kamerose, ir jam gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į senyvą daugelio įtariamų Vokietijos karo nusikaltėlių amžių, O.Groeningas turėtų būti vienas paskutiniųjų, kurie sulauks teisingumo praėjus 70 metų po Antrojo pasaulinio karo. Pasak prokurorų, O.Groeningas dirbo mirties stovyklos buhalteriu, kur rūšiavo ir skaičiavo iš nužudytųjų paimtus pinigus, suplaukdavusius įvairiomis Europos valiutomis. Anot kaltintojų, tarnaudamas stovykloje jis atliko tam tikrą vaidmenį masinėse žudynės, per kurias žuvo milijonai žmonių, ir konkrečiai prisidėjo prie 300 tūkstančių žmonių nužudymo 1944 metais nuo gegužės iki liepos mėnesio.
Prancūzijoje sužlugdytos jau penkios teroro atakos
Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas ketvirtadienį atskleidė, kad per pastaruosius mėnesius šalyje buvo „sužlugdytos“ penkios numanomos teroro atakos. Premjeras sakė, kad „daug atakų jau buvo sužlugdyta – penkios, jeigu atsižvelgti į tai, kad, laimė, ataka neįvyko Vilžiuife“, turėdamas omenyje trečiadienį pasirodžiusius pranešimus, kad policija sulaikė 24 metų jaunuolį, kuris studijavo kompiuteriją, ir tiria galimą planą surengti teroristinį išpuolį prieš kurią vieną bažnyčią Vilžiuifo mieste, esančiame Prancūzijos sostinės pakraštyje. Jo planai išaiškėjo, kai jis atsitiktinai persišovė koją, ir policija tirdama šį incidentą rado jo ginklų arsenalą bei detalius planus dėl atakos prieš bažnyčią surengimo. Į Siriją ir Iraką kautis džihadistų gretose taip pat yra išvykę šimtai prancūzų, sudarantys kone pusę visų kovotojų islamistų iš Europos. Nurodęs, kad 1 573 Prancūzijos piliečiai ar gyventojai yra įpainioti į „teroro tinklus“, M.Vallsas pažymėjo, jog 442 iš šių asmenų esamu metu, kaip manoma, yra Sirijoje, o 97 iš jų ten žuvo.
Princui Filipui įteiktas daug ginčų sukėlęs ordinas
Karalienė Elžbieta II trečiadienį savo sutuoktiniui princui Filipui įteikė Australijos riterio skiriamuosius ženklus, dėl kurių premjeras Tony Abbotas išgyveno krizę savo šalyje. Riterio titulas 93 metų Edinburgo kunigaikščiui suteiktas už tarnybą Britanijos monarchijai ir Sandraugos šalims. T.Abbotto pranešimas, kad Edinburgo kunigaikščiui bus suteiktas prestižiškiausias šalies Australijos riterio titulas sausio 26 dieną, minint Australijos dieną, privertė suabejoti tokio sprendimo išmintingumu, suteikiant britų karališkosios šeimos nariui titulą tą dieną, kurią turėtų būti pagerbiami australai. Griežčiausios kritikos premjeras sulaukė iš vyriausybės konservatorių. Kai kurie įstatymų leidėjai suabejojo T. Abbotto gebėjimais priimti politinius sprendimus ir, apskritai, ar jis turėtų toliau vadovauti šaliai. Australijos žiniasklaida taip pat pasmerkė Australijos ordino riterio titulo suteikimą Britanijos princui Filipui. Karalienė Elžbieta II įteikė riterio skiriamuosius ženklus savo sutuoktiniui per iškilmingą ceremoniją Vindzoro pilyje.
Čilėje išsiveržė ugnikalnis
Po 42 m. pertraukos išsiveržęs Kalbuko ugnikalnis virš pietinės Čilės kalnų paleido milžinišką pelenų debesį. Daugiau nei 2 km aukščio ugnikalnis išsiveržė maždaug už 1 000 m nuo sostinės Santjago. Nedelsiant buvo paskelbtas raudonasis pavojaus signalas, 20 km spinduliu evakuoti žmonės. Nėra gauta žinių apie mirtis, dingusius asmenis ar sužeidimus, pranešė šalies vidaus reikalų ministerija. Los Lagos regiono, kuriame išsiveržė vulkanas, kritiškų padėčių departamento direktoriaus Alejandro Vergeso teigimu, Kalbukas nebuvo kaip nors ypatingai stebimas. Paskutinį kartą jis išsiveržė 1972 m. ir yra laikomas vienu iš trijų potencialiai pavojingiausių Čilės vulkanų. Iš viso šalis turi 90 veikiančių ugnikalnių. „Didžiausias pavojus šioje situacijoje, kai pelenų stulpas yra toks aukštas, yra tas, kad jis grius dėl gravitacijos jėgos ir jo paties svorio. Tuomet gali kilti piroklastinis srautas (vulkaninių pelenų, karštų dujų ir kitų uolienų milžinišku greičiu judantis srautas, naikinantis beveik viską savo kelyje – red.past.)“, – aiškina vulkanologas Gabrielis Orozco.
