IS kovotojai paleido daugiau nei 200 jazidų
Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai paleido daugiau nei 200 Irako jazidų religinės mažumos narių, kurie ištisus mėnesius buvo laikomi nelaisvėje, trečiadienį pranešė vienas kurdų pešmergų saugumo pajėgų vadas. Šiaurinėje Kirkuko provincijoje trečiadienį „sulaukėme 227 jazidų, tarp jų yra moterų ir vaikų“, pranešė generolas majoras Westa Rasulas naujienų agentūrai AFP. Jazidai buvo paleisti dar pirmadienį į šiaurės vakarus nuo Kirkuko esančioje Ninevės provincijoje, tačiau jiems prireikė dviejų dienų, kol pasiekė kurdų kontroliuojamą teritoriją. Tai jau antras toks praėjusiais metais Ninevėje pagrobtų jazidų masinis paleidimas. Sausį islamistai paleido dar 200 daugiausia pagyvenusių žmonių. Praėjusių metų birželį IS kovotojai užėmė didelius plotus į šiaurę ir vakarus nuo Bagdado. Per antrą puolimo bangą rugpjūtį jie įsiveržė į šiaurines teritorijas, kuriose gyvena dauguma Irako religinių mažumų. Jazidai nėra nei musulmonai, nei arabai. Jie praktikuoja unikalią religiją, dėl kurios ilgą laiką patyrė persekiojimus, o džihadistai juos laiko bedieviais.
Iranas padės Jemenui užbaigti krizę?
Iranas sako, kad Jemeno grupuotės galėtų suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę ir išspręsti šalyje kilusią krizę, ir kad jis stengiasi padėti tai pasiekti, trečiadienį pareiškė vienas aukšto rango Irano pareigūnas. Užsienio reikalų viceministras Morteza Sarmadi pakartojo Irano raginimą nedelsiant nutraukti jau dvi savaites nesiliaujančią Saudo Arabijos vadovaujamą karinę kampaniją prieš Jemeno husius, užėmusius dideles šalies teritorijas ir privertusius Saudo Arabijos palaikomą prezidentą bėgti iš šalies. Per spaudos konferenciją Beirute M.Sarmadi sakė, kad Jemeno neturėtų valdyti viena politinė grupuotė. „Visos įtakingos ir aktyvios politinės srovės ir grupuotės“, turinčios visuomenės palaikymą, turėtų kartu imtis „formuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, kuri geriausiu įmanomu būdų tvarkytų Jemeno reikalus“, sakė jis. Saudo Arabija kaltina Iraną karinės paramos teikimu husiams, tačiau šis tokius kaltinimus neigia. Saudo Arabijos vadovaujamai kampanijai nepavyksta sustabdyti husių ir jų sąjungininkų pajėgų, ištikimų buvusiam prezidentui Ali Abdullah Salehui.
Išslaptino su Ruandos genocidu susijusius dokumentus
Prancūzija antradienį išslaptino prezidentinio archyvo dokumentus, susijusius su 1994 metais Ruandoje vykdytu genocidu, prie kurio, kaip kaltina Kigalis, Paryžius netiesiogiai prisidėjo. Sprendimas išslaptinti tą medžiagą buvo pasirašytas antradienį ir yra taikomas „dokumentams Eliziejaus rūmuose, susijusiuose su (įvykiais) Ruandoje 1990-1995 metais“, įskaitant genocido laikotarpį, per kurį žuvo apie 800 tūkst. žmonių, sakė vienas prezidento Francois Hollande'o aplinkos šaltinis. Dokumentai bus prieinami tiek tyrėjams, tiek genocido aukoms atstovaujančioms asociacijoms, informavo Prancūzijos prezidentūra. Prancūzijos ir Ruandos ryšiai išlieka įtempti, o Ruandos prezidentas Paulis Kagame kaltina Paryžių prisidėjus prie genocido, nes jis palaikė hutų nacionalistinę vyriausybę, vykdžiusią masines žudynes, kurių aukomis tapo daugiausiai tutsių etninės grupės nariai. Paryžius ne kartą neigė tuos kaltinimu ir tvirtino, kad Prancūzijos pajėgos stengėsi apsaugoti civilius. Abiejų šalių diplomatiniai santykiai buvo visiškai įšaldyti 2006-2009 metais.
Neigia kaltę dėl Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos
Rusijos pareigūnai ketvirtadienį paskelbė, kad jų tyrimas dėl 2010-aisiais įvykusios Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos beveik baigtas, ir taip pat atmetė prielaidą, kad dėl to incidento galėtų būtų kaltinami Rusijos oro uosto dispečeriai. Lenkija praeitą mėnesį iškėlė kaltinimus dviem Smolensko karinio oro uosto dispečeriams, sakydama, kad jie iš dalies atsakingi dėl katastrofos, per kurią žuvo 96 žmones, tarp jų – prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona ir daug aukšto rango pareigūnų. Tuo tarpu Rusijos pranešime kaltinamas lenkų lėktuvo įgulos sprendimas neskristi į kitą oro uostą, nors Smolensko apylinkėse tuo metu tvyrojo tirštas rūkas. Lenkijos kariuomenės prokuroras pulkininkas Ireneuszas Szelagas nurodė, kad kariuomenės tyrėjai prašė kolegų Rusijoje sudaryti sąlygas apklausti minėtus oro dispečerius. L.Kaczynskis į katastrofą, sukrėtusią Lenkijos visuomenę, pateko kai skrido į Katynės žudynių atminimo ceremoniją, kurios metu ketino pagerbti tūkstančius lenkų kariškių, kuriuos Antrojo pasaulinio karo pradžioje nužudė Sovietų Sąjungos NKVD.
Princas Charlesas mini vedybų 10-metį
Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas ir jo sutuoktinė Camilla švenčia savo vestuvių dešimtmetį, per kurį Camilla atsikratė artistokratų šeimų griovėjos įvaizdžio visuomenės akyse ir tapo palankiai vertinama karališkosios šeimos nare. Savo vestuvių metines princas ir jo sutuoktinė ketvirtadienį paminėjo privačiai, karališkosios šeimos rezidencijoje Balmoralo pilyje Škotijoje. Kuklios poros vestuvės 2005 metų balandžio 9 dieną vieno miestelio rotušėje nė iš tolo neprilygo įspūdingoms 1981 metų princo tuoktuvėms su princese Diana, kurias per televiziją matė milijonai žmonių visame pasaulyje. Po Dianos žūties autokatastrofoje 1997 metais princas Charlesas atnaujino santykius su buvusia savo mylimąja Camilla Parker Bowles. Kai kurie britai iš pradžių šaltokai reagavo į šią moterį, kartais kaltinamą sugriovus Charleso ir Dianos santuoką, tačiau jos labdaringa veikla ir labai žemiškas humoro jausmas bėgant metams padėjo Camillai tapti populiaria karališkosios šeimos atstove.
Graikija grąžino dalį skolos
Graikija ketvirtadienį pervedė Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 459 mln. eurų, grąžindama dalį skolos, pranešė vienas pareigūnas. „Buvo duotas nurodymas pervesti pinigus“, – šaltinis Finansų ministerijoje sakė naujienų agentūrai AFP. Vargana Graikijos finansinė padėtis buvo atidžiai stebima nuo sausio, kai į valdžią atėjo kraštutinės kairiosios pakraipos vyriausybė. Naujoji vyriausybė dalyvauja sudėtingose derybose, siekdama, kad būtų peržiūrėtos Europos Sąjungos ir TVF Atėnams suteikto finansinės pagalbos paketo sąlygos. Dėl šios priežasties šaliai nebuvo pervedamos tolesnės išmokos pagal milijardų eurų vertės skolinimosi programą. Vėliau šį mėnesį Atėnai turės sumokėti beveik 400 mln. eurų palūkanų ir pakloti 2,4 mlrd. eurų šešių bei trijų mėnesių trukmės obligacijas, kurių išpirkimo terminas sukaks balandžio 14-ąją ir 17-ąją. Atėnai trečiadienį surinko 1,14 mlrd. eurų, išleidusi šešių mėnesių trukmės obligacijų emisiją. Ketvirtadienį vyriausybė paskelbė ateinančią savaitę išplatinsianti naują trijų mėnesių obligacijų emisiją už 625 mln. eurų.
ES pasmerkė Albanijos pareiškimus
Europos Sąjungos išorės politikos tarnyba pareiškė, kad Albanijos komentarai apie potencialų Kosovo prisijungimą yra „provokuojantys“ ir „nepriimtini“. Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič trečiadienį sakė, kad tiek Albanija, tiek Kosovas turi „aiškią europinę perspektyvą“, bet turi vykdyti savo „įsipareigojimus, siekiant šio tikslo ... visiškai laikydamiesi ES principų ir standartų“. M.Kocijančič šią poziciją išsakė po to, kai Albanijos premjeras Edi Rama išprovokavo Serbijos pyktį, pareiškęs, kad Albanija ir Kosovas kada nors vėl susivienys. E.Rama antradienį sakė Albanijos televizijai „Klan“, kad Kosovo integracija su ES vyksta per lėtai. Kosovo užsienio reikalų ministras ir premjero pavaduotojas Hashimas Thaci, kuris taip pat dalyvavo tame interviu, pridūrė, kad E.Ramos žodžiai atspindi „tikrovę, kuri gali išsipildyti ateityje ir gali būti Kosovo izoliacijos nuo ES rezultatas“. Serbijos pasiuntinys Kosove Marko Džiuričius sakė naujienų agentūrai „Tanjug“, kad tokie pareiškimai yra „puolimas prieš taiką ... karo būgnų mušimas ... (ir) naujo susiskaldymo kurstymas“.
Kinijos planuose – geležinkelis tarp Tibeto ir Nepalo
Kinija svarsto galimybę nutiesti geležinkelį tarp Tibeto ir Nepalo, taip pat galbūt iškasti tunelį po Everesto kalnu, ketvirtadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida, Pekinui stiprinant ryšius su šalimi, kurią jo varžovė Indija laiko neatsiejama savo įtakos zonos dalimi. Šiuo metu Činghajaus–Tibeto geležinkelio magistralė jau jungia Kinijos regionus su Tibeto regiono sostine Lhasa, o tą liniją pratęsti iki šalies sienos jau yra planuojama „Nepalo prašymu“. Šis projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2020 metų. Šis pasiūlymas pabrėžia Kinijos įtaką tai neturtingai Himalajų valstybei, kurioje Pekinas jau ne vienerius metus padeda tiesti kelius ir investuoja milijardus dolerių į hidroenergetiką bei telekomunikacijas. Didėjantis Pekino vaidmuo kelia nerimą Deliui, susirūpinusiam, kad Kinija, jau dabar palaikanti glaudžius ryšius su Pakistanu, taip pat stiprina ekonominį bendradarbiavimą su Šri Lanka, Maldyvais ir Nepalu, vykdydama sąmoningą strategiją palenkti į savo pusę iki šiol Indijos įtakos zonai priklausiusias valstybes.
