ES pasveikino JAV ataskaitą apie CŽV kankinimus
Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad JAV Senato komiteto ataskaita, atskleidžianti brutalią ir neefektyvią CŽV vykdytą su „al Qaeda“ siejamų įtariamųjų tardymo programą, yra „teigiamas žingsnis“, pripažįstant šios programos nesėkmes. „Ataskaita iškelia svarbių klausimų dėl žmogaus teisių pažeidimų JAV valdžios institucijomis “, – sakė Europos Komisijos atstovė Catherine Ray. „Ši ataskaita yra teigiamas žingsnis viešai ir kritiškai vertinant Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinimo ir tardymo programą“, – kalbėjo ji. C.Ray pridūrė, kad ES „smerkia visas kankinimo ir nederamo elgesio (su kaliniais) formas bet kokiomis aplinkybėmis, net terorizmo prevencijos atveju“. Ji sakė, kad anksčiau negalėjo kalbėti apie įtarimus, jog kelios ES šalys buvo įsitraukusios į CŽV pasaulinį kovos su terorizmu tinklą, pavyzdžiui, slapta perduodamos įtariamuosius JAV saugumo tarnybai tardymui. Paklausta apie vaidmenį, kurį, kaip įtariama, atliko Lietuva, Lenkija, Rumunija ir kitos šalys, C.Ray sakė, kad trečiosios šalys JAV ataskaitoje nėra minimos, todėl ji negali to komentuoti.
Angela Merkel perrinkta partijos lydere
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį buvo perrinkta savo konservatorių partijos vadove. Pasak A.Merkel, jos, kaip didžiausios Europos ekonomikos lyderės, politika skatina saugumą bei stabilumą ir atitinka Vokietijos atsakomybę pasaulyje. Po energingos kalbos, kurią palydėjo 10 minučių trukusios ovacijos, delegatai aštuntą kartą išrinko A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lydere – 96,7 proc. balsų. A.Merkel, kuri į valdžią atėjo prieš beveik dešimtmetį, pabrėžė, jog Vokietijai ir jos kaimynėms Europos Sąjungoje (ES) reikia ir ekonominio augimo, ir biudžeto disciplinos, kad būtų galima sustiprinti jų būsimą pasaulinį vaidmenį. 60 metų A.Merkel sakė, kad vos vyriausybės vadovaujama Vokietija buvo klestinti ir gerbiama šalis su sėkmingai dirbančia industrine baze, tvirtais socialiniais ir aplinkosauginiais standartais, mažu nedarbu. Kanclerė sakė, kad Vokietijos ateitis yra stiprioje, vieningoje Europoje, ir perspėjo, kad finansų krizė, kuri kone paskandino euro zoną, dar nėra visiškai įveikta, nors ir kontroliuojama.
Ragina nepanikuoti dėl smunkančio rublio kurso
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas trečiadienį paragino šalies žmones būti kantriais, rublio kursui sparčiai smunkant dėl drastiškai pingančios naftos ir Vakarų šalių sankcijų, taikomų Maskvai dėl krizės Ukrainoje. Vyriausybės vadovas pareiškė, kad šiuo metu rublis yra nepakankamai vertinama valiuta. Pasak D.Medvedevo, per 2008–2009 metų krizę, kai rublio vertė paskutinį kartą buvo smarkiai nukritusi JAV dolerio ir euro atžvilgiu, išsikeitusieji savo santaupas prarado dalį pinigų, nes vėliau Rusijos valiuta vėl sustiprėjo. Premjeras tikino, kad savo pinigus laiko rublių pavidalu. „Esame toje pačioje valtyje“, – sakė D.Medvedevas, anksčiau ketverius metus dirbęs prezidento poste, kurį 2012 metais grąžino savo mentoriui Vladimirui Putinui. Tačiau jis pripažino, kad paprasti Rusijos gyventojai kenčia dėl didėjančių kainų, bei taip pat atkartojo oficialią Kremliaus poziciją, sakydamas, kad Rusija negali atšaukti sankcijų, pripažindamas, kad jos šiais metais padarė žalos šalies ekonomikai, vertinamos milijardais dolerių.
Estija perka rekordinį kiekį karinės technikos
Estija antradienį pasirašė susitarimą pirkti iš Nyderlandų 44 pėstininkų kovos mašinas ir tai yra didžiausias per visą istoriją Talino karinės technikos pirkinys. Šis 113 mln. eurų vertės karinis įsigijimo kontraktas buvo sudarytas regione tvyrant didelei įtampai dėl konflikto Ukrainoje. Kontraktas bus įgyvendintas dalimis per ateinančius ketverius metus. Pirmosios 14 šarvuotų kovos mašinų ir palaikymo mašinų į Estiją turėtų būti pristatytos 2015 metų vasarį. Švedų gamybos pėstininkų kovos mašinos CV90 ir šeši tankai „Leopard“ pagal kontraktą turi būti pristatyti nuo 2016 iki 2018 metų. Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris, kuris pasirašė kontraktą per vizitą Hagoje, praėjusį mėnesį sakė, kad šis susitarimas yra „didžiausias visų laikų įsigijimo projektas“ Estijos gynybinėms pajėgoms. „Šiuolaikinių kovos mašinų įsigijimas pakels Estijos gynybos pajėgų kovingumą į naują lygį, – sakė S.Mikseris. – Ši pirkimo sutartis yra viena iš trijų didelių priemonių, įrašytų į 10 metų programą nacionalinės gynybos plėtrai“.
Kosove baigiasi užsitęsusi politinė krizė
Kosovo įstatymų leidėjai patvirtino naująją koalicinę vyriausybę, kuriai vadovaus politikos veteranas Isa Mustafa; tokiu būdu baigėsi beveik šešis mėnesius trukusi politinė krizė. Dvi pagrindinės Kosovo politinės partijos pirmadienį netikėtai susitarė raginti premjeru paskirti politikos veteraną I.Mustafą. Kosovo prezidentė Atifete Jahjaga oficialiai pasiūlė parlamentui I.Mustafą premjeru, po I.Mustafos Kosovo demokratinės lygos (LDK) ir darbą baigiančio premjero Hashimo Thaci Kosovo demokratų partijos (PDK) susitarimo. H.Thaci šiai mažytei valstybei vadovavo nuo 2008 metų, kai ji vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. 63 metų I.Mustafos, buvusio ekonomisto, kuris pažadėjo apgręžti vienos skurdžiausių Europos šalių ekonomiką, premjero poste lauktų sunkus darbas. Prieš pirmalaikius rinkimus birželio mėnesį jis, be kitų dalykų, žadėjo darbo kiekvienam, kad „piliečių gyvenimas būtų kuo lengvesnis“. Tačiau trečdalis Kosovo gyventojų, kurių iš viso yra 1,7 mln., neturi darbo, o maždaug 40 proc. gyvena baisiame skurde.
Paskelbti žurnalo „Time“ metų žmonės
Žurnalas „Time“ trečiadienį 2014-ųjų metų žmonėmis paskelbė medikus, kurie gydė Ebola sergančius pacientus, ir įvertino jų drąsą bei gailestingumą. Atsižvelgdamas į tai, kad Metų žmogumi tapo ne vienas asmuo, žurnalas parengė kelis viršelio variantus, kuriuose vaizduojami gydytojai, medicinos seserys ir savanoriai, dalyvavę kovoje su Ebolos virusu. 2014 m. virusas virto epidemija Liberijoje, Gvinėjoje ir Siera Leonėje, pavienių atvejų buvo užregistruota Nigerijoje, Malyje, Ispanijoje, Vokietijoje bei Jungtinėse Valstijose. „Ebola yra karas ir perspėjimas. Pasaulinė sveikatos sistema toli gražu nėra pakankamai stipri, kad apsaugotų mus nuo šios infekcinės ligos“, – rašė vyriausioji redaktorė Nancy Gibbs, skelbdama prestižinio kasmetinio apdovanojimo laureatus. „Už nenuilstančios drąsos ir gailestingumo veiksmus, už pasauliui suteiktą laiką, kad šis galėtų sustiprinti savo gynybą, už riziką, už atkaklumą, už pasiaukojimą ir gelbėjimą kovotojai su Ebola yra skelbiami „Time“ 2014 metų žmonėmis“, – nurodoma pranešime.
Pakistano moksleivei įteikta Nobelio taikos premija
Pakistano moksleivei Malalai Yousafzai trečiadienį Osle buvo įteikta Nobelio taikos premija; ji tapo jauniausia šio apdovanojimo, kurį pasidalino su Indijos vaikų teisių gynėju Kailashu Satyarthi, laureate. Pasauliniu vaikų teisių gynimo simboliu 17-metė Malala tapo 2012 metų spalį, kai Talibano kovotojas šovė jai į galvą islamistams kerštaujant už jos kampaniją dėl mergaičių švietimo. Nors ji vos nemirė, Malala buvo nuskraidinta sudėtingai operacijai į Birmingamą centrinėje Anglijoje ir išgyveno. Šiuo metu mergina kartu su šeima ir toliau gyvena Anglijoje. Tuo tarpu kitas šiemetinės taikos premijos laureatas, 60-metis K.Satyarthi yra ne toks žinomas. K.Satyarthi organizacija „Judėjimas už vaikystės išgelbėjimą“ didžiuojasi tuo, kad išvadavo daugiau kaip 80 tūkst. vaikų nuo darbo už skolas gamyklose ir dirbtuvėse visoje Indijoje. Kaip nurodo Tarptautinė darbo organizacija (TDO), visame pasaulyje yra maždaug 168 mln. vaikų darbininkų. Nobelio premijų laureatai gauna 8 mln. Švedijos kronų, kurie yra dalijami, jei premija paskiriama ne vienam asmeniui.
2014 m. Viduržemio jūroje žuvo apie 3 400 migrantų
Daugiau kaip 3 400 žmonių 2014 m. žuvo Viduržemio jūroje bandydami pasiekti Europą, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra (UNHCR), kuri paragino vyriausybes labiau stengtis gelbėti gyvybes. Nuo sausio daugiau kaip 207 tūkst. žmonių smarkiai rizikuodami bandė kirsti Viduržemio jūrą – kone triskart daugiau nei per ankstesnį piką, per Libijos pilietinį karą 2011-aisiais, kai tokių žmonių buvo 70 tūkst. Iš tų 207 tūkst. žmonių rekordiškai daug – 3 419 – žuvo. Apskritai visame pasaulyje žuvo 4 272 laivais plaukę migrantai. Dauguma migrantų plaukė iš Libijos į Italiją ir Maltą, ieškodami darbo ar – vis dažniau – prieglobsčio. Šie skaičiai buvo paskelbti prasidedant dviejų dienų susitikimui Ženevoje, kurį surengė JT pabėgėlių komisaras Antonio Guterresas ir kurio metu bus aptarta, kaip apsaugoti žmones, kurie išplaukia į jūrą bėgdami nuo persekiojimo, karo, nestabilumo ir skurdo. A.Guterresas perspėjo, kad daugelis valstybių, kaip atrodo, vis labiau rūpinasi savo sienų apsaugojimu, o ne gyvybių praradimo prevencija.
