Stebėdami po abiejų partijų konvencijų pasirodančias visuomenės nuomonės apklausas matome, kad Hillary Clinton ir toliau vis labiau įtvirtina savo pranašumą tokiose rinkėjų grupėse kaip juodaodžiai, lotynoamerikiečiai, jaunesni nei 30 metų žmonės ir moterys. Jos populiarumas paaugo nepriklausomų rinkėjų tarpe ir, labai netikėtai, baltaodžių amerikiečių tarpe.
Tačiau kol kas nežinome, kuriam kandidatui galiausiai atiteks labai svarbios rinkėjų grupės – senjorų – simpatijos. Naujausioje „CNN/ORC“ apklausoje Clinton gavo vos 35 % 65 metų ir vyresnių rinkėjų balsų, o Trumpas – net 53 %. Tai Clinton gali būti prastos naujienos, nes statistika rodo, kad senjorų rinkiminė galia tik auga.
2000 metų rinkimuose 65 metų ir vyresni rinkėjai sudarė 14 % viso elektorato, o 2012-aisiais – jau 16 %. Be to, šioje grupėje yra žymiai daugiau respublikoniškų pažiūrų žmonių nei demokratiškų. Tai yra viena iš didžiausių elektorato grupių, skaitlingumu pranokstanti juodaodžius ir lotynoamerikiečius, kurie 2012 metais sudarė atitinkamai 13 % ir 10 % visų rinkėjų.
Rinkimuose, kuriuose Trumpui prasčiau nei jo respublikonams pirmtakams sekasi savo pusėn patraukti lotynoamerikiečius, juodaodžius ir moteris, jam itin svarbus tampa senjorų balsas, jei jis nori nors kokios tikimybės laimėti šiuos rinkimus.
Vasario mėnesio apklausa atskleidė, kad dauguma vyresnio amžiaus rinkėjų jaučiasi kandidatų pamiršti: net 70 % apklaustųjų sakė, kad Clinton ir Trumpas neskiria pakankamai dėmesio jų problemoms. Tai didžiulė rizika, turint galvoje, kad būtent senjorai yra tie rinkėjai, kurie gausiausiai eina į rinkimus. 2010 metų kadencijos vidurio rinkimuose savo balsą atidavė 61 % 65 metų ir vyresnių piliečių – daugiau nei bet kokios kitos elektorato grupės rinkėjų.
Vasario mėnesio apklausa atskleidė, kad dauguma vyresnio amžiaus rinkėjų jaučiasi kandidatų pamiršti: net 70 % apklaustųjų sakė, kad Clinton ir Trumpas neskiria pakankamai dėmesio jų problemoms. Tai didžiulė rizika, turint galvoje, kad būtent senjorai yra tie rinkėjai, kurie gausiausiai eina į rinkimus.
Kaip ir kiti rinkėjai, senjorai nori žinoti, kad kandidatai supranta jų situaciją, o po kelių pastarųjų metų, kai mažos palūkanų normos kirto per pensijų planus, Clinton ir Trumpui vertėtų daugiau laiko skirti pokalbiams apie pinigus su vyriausiais šalies piliečiais. Kandidatams vertėtų kalbėti apie du svarbiausius šių rinkimų klausimus – ekonomiką ir nacionalinį saugumą – nepamirštant senjorų situacijos, bei padaryti tą patį sveikatos apsaugos tema, kuri vyriausiajai kartai yra itin aktuali.
Senjorai, tikėtina, sutinka su Trumpo niūriu Amerikos ekonomikos vertinimu. „Bring the Vote Home“ apklausa atskleidė, kad 63 % senjorų Baracko Obamos prezidentavimą vertina neigiamai, o 76 % mano, kad šalis eina netinkamu keliu. Nors Trumpas ir tikisi rinkėjus patraukti naujos krypties pažadu, jis kol kas nėra pateikęs detalios strategijos, kaip tiksliai planuoja tai padaryti.
Clinton šią situaciją galėtų išnaudoti savo labui ir dar labiau pabrėžti savo itin detalų politinį planą. Ji taip pat gali pozicionuoti save kaip kandidatę, galinčią apsaugoti amerikiečius nuo nacionalinio saugumo grėsmių. Liepos mėnesio „Pew“ apklausos duomenimis, 80 % amerikiečių sako, kad terorizmas ir nacionalinis saugumas yra svarbiausios temos, padėsiančios jiems nuspręsti, už kurį kandidatą balsuoti lapkritį. Clinton gali pabandyti patraukti senjorus savo pusėn, tęsdama „patriotinį posūkį“, kurį demokratai labai aiškiai apibrėžė savo konvencijoje. Jai reikia priminti savo vaidmenį medžiojant Osamą bin Ladeną ir pademonstruoti griežtą poziciją „IS“ atžvilgiu.
Galiausiai, norėdami senjorų palaikymo, abu kandidatai turi dar kartą įrodyti savo paramą sėkmingai veikiančioms sveikatos priežiūros programoms, ypač dabar, kai sveikatos draudimo kainos ir toliau sparčiai auga, o prezidento Obamos „firminis“ įstatymas ir toliau lieka itin kontroversiškas.
Geriausias būdas tai padaryti – pademonstruoti savo paramą „Medicare“ skirsniui „D“ – 2003-aisiais metais sukurtai programai, skirtai subsidijuoti receptinius vaistus, kuri ypatingai naudinga šalies senjorams.
Clinton yra siūliusi „D“ dalį papildyti „Medicaid“ stiliaus privalomuoju permokų grąžinimu, nė nepasigilindama, kad tai sumažintų pasirinkimą žmonėms bei padidintų įmokas. O Trumpas, skirtingai nei dauguma respublikonų, ragina „Medicare“ programą pačią derėtis dėl kainų – tai yra tiesiog siaubingas pasiūlymas, dėl ko farmacijos tyrimų ir vystymo kompanijos netektų $36 mlrd. Jei kandidatai nenori prarasti svarbių rinkėjų balsų, jie verčiau turėtų susilaikyti ir nekišti nagų prie „Medicare“ skirsnio „D“ reformų.
