Sekmadienį Norvegijos lietuviai susirinko pagerbti tris iš vieno Lietuvos kaimo kilusius tautiečius, kurie buvo palaidoti po žemės nuošliauža Siorumo regione. Maždaug 100 žmonių susirinko uždegti žvakelių trims tragiškai žuvusiems lietuviams. Per ceremoniją lietuviai pagerbti tylos minute, tuomet sugiedotas Lietuvos himnas.
Norvegijos gelbėtojai vis dar ieško 27 metų Pauliaus Kuliešiaus, 43 metų Dariaus Čuko ir 46-erių Artūro Miškinio palaikų.
Dauguma tautiečių atėjusių pagerbti lietuvių – taip pat Lietuvos piliečiai, gyvenantys Norvegijoje. „Neįtikėtinai sunku galvoti apie tėvus tų, kurie palaidoti po žemės nuošliauža. Skaudu, kad tėvai jau suvokia, jog jie žuvo, tačiau jų neranda“, – sakė Norvegijoje gyvenanti lietuvė Sofia Kristiansen, atėjusi uždegti atminimo žvakelę už žuvusius.
„Aš jų nepažinojau, tačiau esu lietuvė. Kai tokios tragedijos paliečia vieną iš tėvynainių, mes padedame vieni kitiems“, – pridūrė Sofia.
Tuo tarpu Kėdainių rajono Pagirių kaime Lietuvoje nuotaikos dar slogesnės.
„Ketvirtadienį, kai įvyko ta baisi nelaimė, mane visą dieną kankino bloga nuojauta“, – „Lietuvos rytui“ sakė Nijolė Kuliešienė, kurios sūnus kartu su dviem kaimynais dingo po nuošliauža Norvegijoje.
„Penktadienio rytą į mano namus pasibeldė Kėdainių rajono policininkai ir pranešė siaubingą žinią“, – virpančiu balsu ištarė Pagirių kaime gyvenanti N. Kuliešienė. Moteris prisipažino beveik praradusi viltį išvysti gyvą 27 metų sūnų Paulių.
„Tikimybė rasti gyvų žmonių lygi nuliui“, – apie purvo nuošliaužos palaidotus tris lietuvius penktadienį Norvegijoje pareiškė gelbėjimo darbams vadovaujantis policijos atstovas Ketilas Lundas.
Nelaimė įvyko ketvirtadienio popietę, maždaug už 40 kilometrų nuo šalies sostinės Oslo. Kai pradėjo slinkti šlaitas, iš viso šeši lietuviai dirbo miške. „Pajutę pavojų visi jie bandė bėgti, bet išsigelbėti pavyko tik trims“, – pasakojo policijos atstovas.
Teigiama, kad ant dingusių vyrų užvirto šlapio molio nuošliauža, kurios plotis – apie 420 metrų, o ilgis – 270 metrų. Kokiame gylyje gali būti žuvusiųjų kūnai, pareigūnai kol kas duomenų neturi. Po dalį miško palaidojusia purvo nuošliauža nebuvo matyti net traktoriaus, kuriuo tądien dirbo lietuviai.
Nelaimės dieną nuošliaužos teritoriją gelbėtojai žvalgė iš sraigtasparnio, į pagalbą atsivedė ir tarnybinius šunis. Deja, jokių dingusiųjų pėdsakų rasti nepavyko.
Visi šeši lietuviai buvo tvarkingi, nelinkę į svaigalus. Jie dirbo vienoje brigadoje. Pastaruoju metu vyrai statė viešbučius ir kavines Sioreno regione.
„Visi vaikinai – šaunūs ir darbštūs. Pagiriuose jie nematė jokių perspektyvų – darbo nėra, atlygis menkas. Mano sūnus kirsdamas mišką gaudavo vos kelis šimtus eurų per mėnesį. Pastaraisiais metais Pagiriai ir jų apylinkės ėmė dar labiau tuštėti – emigruoja dažniausiai jauni vyrai“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Jūratė Aleknavičienė, kurios sūnus per plauką liko gyvas.
Vietos inžinierius Steinas Stokkebas žurnalistams teigė dar prieš porą metų apie nuošliaužų pavojų įspėjęs Siorumo regiono savivaldybę. „Buvo didelė tikimybė, kad panaši nelaimė įvyks šiemet. Didžiausia nuošliaužų tikimybė yra pavasarį ir rudenį, bet savivaldybė numojo ranka į mano pasiūlymus užpildyti daubas ir taip išvengti nelaimių“, – piktinosi inžinierius.
Geologas Vytautas Minkevičius sako, kad purvo nuošliauža – daug pavojingesnė už sniego laviną: iš sniego dar teoriškai įmanoma išsikapstyti, o purvo nuošliauža užspaudžia iškart. Purvas susimaišęs su akmenimis. Kai nuošliauža sukietėja, pasidaro kaip betonas.
Kalnuotoji Norvegija su purvo nuošliaužomis kovoja seniai, šalyje yra buvę masinių tragedijų. Tad norvegai sudarinėja pavojaus žemėlapius, nuošliaužas prognozuoja. Pavojingose vietose stiprinami šlaitai, statomos tvoros. Ar šioje nelaimės vietoje darbininkai dirbti oficialiai galėjo, bus aiškinamasi.
Manoma, kad dėl tragedijos gali būti kalta ir atliekų perdirbimo įmonė, suvertusi daugiau atliekų, nei leistina, kaip tik netoli tos vietos Siorume, kur po žemės nuošliauža buvo palaidoti trys lietuviai. Tokias nuošliaužas, kokia užgriuvo lietuvius, dažniausiai sukelia žmogaus veiklos, susijusios su atliekomis, jų užkasimu ar deginimu.
