Būna netikrų naujienų, netikro mokslo, o dabar atsirado ir „netikrų technologijų“. Būtent toks terminas ateina į galvą skaitant apie augmentuotos realybės startuolio „Magic Leap“ krachą – kompanija surinko $1,4 mlrd., išplatindama neva jų sukurtą technologiją demonstruojančius vaizdo klipus. Tačiau dabar paaiškėjo, kad tie filmukai buvo sukurti naudojant specialiuosius efektus, simuliuojamus vienos Naujosios Zelandijos kompanijos, kuri specializuojasi tokiose technologijose. Nors kol kas nėra aišku, kiek pažengusi yra „Magic Leap“ dabartinė technologija, tas simuliuojamas prezentacijas galima pavadinti tik vienu žodžiu – netikromis.
Čia galime prisiminti ir gėdingu skandalu užsibaigusią „Theranos“ sėkmės istoriją. Ši sveikatos technologijų kompanija užsidirbo šimtus milijonų dolerių, išreklamavusi savo sukurtas naujas kraujo tyrimų technologijas. Kompanijos vertė prieš jos žlugimą siekė net $9 mlrd., tačiau tada paaiškėjo, kad didžioji dalis jos neva sukurtų technologijų yra tik svajonių fazėje, o charizmatiškajai jos vadovei Elizabeth Holmes pavyko įtikinti mokslo pasaulio šviesulius tapti jos akcininkais, kai tuo tarpu kitos firmos, įskaitant „Walgreens“, įnešė milžiniškas investicijas, atsižvelgusios į klaidingus įrodymus, ar netgi jų visai negavusios.
„Uber“ taip pat teigė, kad jau pradeda naudoti bepiločius automobilius Pitsburge, nors iš tiesų tepradėjo testuoti tokius automobilius uždarose trasose, prie vairo pasodinę profesionalius vairuotojus. „Amazon“ praėjusiais metais pranešė, kad jau greitai pradės pristatinėti prekes dronais, prie pat pirkėjų durų slenksčio, kai realybėje tokiai technologijai išvystyti reikia dar mažiausiai kelių metų.
Kadangi technologinės ir mokslo temos neretai atrodo komplikuotos ir sudėtingos žmonėms be specialaus išsilavinimo, potencialūs stebuklus žadančių kompanijų klientai ir investuotojai neretai neturi pakankamai žinių, kad galėtų įvertinti jų realumą, ir todėl remiasi bandos jausmu, nenorėdami atsilikti nuo kitų.
Dabar startuoliai jaučia kaip niekad didelį spaudimą žadėti tai, kas galbūt nėra įvykdoma, tikėdamiesi, kad tai gali nuvesti į realias inovacijas ir proveržius. Augant poreikiui pritraukti investicijas, darbuotojus ir klientus, labai lengva žadėti tai, kas prasilenkia su realybe. Žmonės nori tikėti ir gali lengvai tapti tokių pažadukų aukomis, kurie yra labiau linkę į lengvus pinigus nei į tikrą mokslą.
Kalbant apie „Theranos“ ir „Magic Leap“, jų atvejų buvo tam tikrų įspėjimo ženklų, tokių kaip kompanijų atsisakymas pateikti tikras demonstracines savo technologijų versijas. Abiem atvejais, tiesa taip pat išaiškėjo tik tuomet, kai buvę darbuotojai paviešino savo istorijas. „Theranos“ atveju, stiprų smūgį kompanijos patikimumui smogė ir kruopštus „Wall Street Journal“ atliktas tyrimas.
Lėšų rinkimo portalai „Indiegogo“ ir „Kickstarter“ yra kupini netikro mokslo ir netikrų technologijų. Produktų aprašymuose pilna teiginių, kurių jų kūrėjai nesugeba patvirtinti. Dabar kiekvienas žmogus su gudria idėja gali surinkti pinigų, išreklamuodami produktą, kurį sukurti iš tiesų gali būti neįmanoma. Ir taip elgiasi ne vien tik sukčiai – nors kai kurie jų galbūt ir žino siūlantys tai, kas neįmanoma, didesnė dalis tokių vizionierių apie tai nesusimąsto, ir tiki, kad viską galima pasiekti surinkus pakankamai pinigų.
Visais tais atvejais, žiniasklaida kaipmat suleido nagus į šias istorijas, paskatinta kompanijų viešųjų ryšių specialistų, gebančių sukurti antraštes vien tik iš tiesos nuotrupų. Iš tiesų, tokias netikras technologijas pakursto tas pats, kas ir netikras naujienas – poreikis sukurti antraštes, kurios pritrauktų paspaudimus, peržiūras, ir, tokiu būdu, dolerius. Poreikis išsiskirti iš minios. Reporteriai, kurie patys nėra susipažinę su mokslu ar technologijomis, pernelyg dažnai neįvertina tokių istorijų kritiškai. Jie taip pat nori jomis patikėti, ir todėl paviešina tokias istorijas, neįsigilindami į už jų slypinčius niuansus.
Philas Bakeris yra produktų plėtros ekspertas ir žurnalistas. Jis sukūrė įvairių produktų linijas tokioms kompanijoms kaip „Apple“, „Seiko“, „Polaroid“, „Barnes & Noble“, „Polycom“ ir kt.
