Seimo sprendimas į rinkimų sąrašą grąžinti iš jo ankstesnės kadencijos parlamento išbrauktus keturis balsų pirkimo skandale minėtus „darbiečius“ prieštarauja Konstitucijai bei konstitucinės teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minimu Seimo nutarimu nėra pakeisti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, tad pagrindu niekam neatsirado teisė užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas. KT konstatuoja, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai yra nustatyti Seimo 2012 metų lapkričio 14 dienos nutarimu.
Jei ne šis KT nutarimas, Seimo nare po Europos Parlamento rinkimų, kuriuose Darbo partija gavo vieną mandatą, būtų pretendavusi tapti Živilė Pinskuvienė.
KT savo nutarime pažymėjo, kad Seimui priimant sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų esminę reikšmę turi tai, kad per rinkimus buvo padaryta šiurkščių demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimų, kuriais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia.
„Tokie šių rinkimų principų pažeidimai gali būti padaryti nebūtinai pačių kandidatų į Seimo narius – juos gali padaryti ir kiti asmenys, siekiantys kandidatų į Seimo narius išrinkimo“, - pabrėžia Konstitucinis Teismas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Seimas negali sudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato.
KT netinkama pripažino ir procedūrą, pagal kurią Seimas pakeitė ankstesnės kadencijos nutarimą dėl „darbiečių“ išbraukimo. KT nutarime pabrėžiama, kad galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų parlamentas priima tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas.
„Nustatyti, ar per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, pagal Konstituciją gali tik Konstitucinis Teismas. Seimas negali iš naujo spręsti to paties teisės klausimo, kuriuo Konstitucinis Teismas yra pateikęs išvadą, ir jos nepaisyti“, - teigiama nutarime.
Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad Seimo nustatyti galutiniai rinkimų rezultatai negali būti keičiami, nebent tam atsirastų konstitucinis pagrindas, – tokiu atveju jie galėtų būti pakeisti tik tokia pačia tvarka, kokia buvo nustatyti, tik remiantis kita Konstitucinio Teismo išvada.
Nutarimą dėl „darbiečių“ reabilitavimo inicijavęs Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys KT sakė vertinantis „kaip kompromisinį“, nes išgirdo priekaištus dėl nutarimo priėmimo formos, o ne paties turinio.
„Vertinu kaip kompromisinį, kad formos atžvilgiu reikėjo priimt kitaip tą sprendimą, tai yra pirma kreiptis į KT, gauti kitą KT išvadą, nes buvo aiškiai pasakyta, kad nesant kitos KT išvados, tai yra kito teisinio pagrindo, Seimas negalėjo priimti tokio sprendimo“, - žurnalistams po KT posėdžio sakė V.Gapšys.
V.Gapšys sakė ieškosiantis būdų, kaip inicijuoti naują Konstitucinio Teismo išvadą.
„Konstitucinis Teismas pasakė, kad gali būti kita išvada. Mes turėsime surasti galimybę, kaip ta išvada gali būti inicijuojama, tai yra kaip galėtume pradėti tą procesą Konstituciniame Teisme, kad būtų atstatyti teisiškai tikslūs, objektyvūs Seimo rinkimų rezultatai. (...) Jeigu tie žmonės nepadarė jokių pažeidimų ir tam reikia priimti vienokius ar kitokius teisinius sprendimus, aš manau, logiška, kad bus kreiptasi į KT, pateikti argumentai, ir KT turės tai įvertinti. Iš to, ką šiandien perskaitė, aš nematau, kad užkirstų galimybes tą padaryti. KT pasakė - jei yra kita išvada, gali būti ir kitas Seimo sprendimas“, - kalbėjo V.Gapšys.
Jis taip pat sakė manantis, jog yra galimybė, kad 2012 metais pažeidimus šiurkščiais pripažinęs Konstitucinis Teismas iš naujo vertindamas situaciją gali pakeisti savo poziciją.
„Tai yra visiškai įmanoma, nes faktinės aplinkybės yra papildytos ir aiškesnės. Jei KT ankstesnį sprendimą turėjo priimti per labai ribotą laiką, dabar KT turi visai kitas sąlygas - bendrosios kompetencijos teismai yra priėmę sprendimus, baigti ikiteisminiai tyrimai, todėl visos aplinkybės atrodo kitaip nei atrodė pirmosiomis dienomis po rinkimų“, - sakė „darbietis“.
Kreipimąsi į KT inicijavęs „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Vytautas Matulevičius sakė KT nutarimą supratęs priešingai nei V.Gapšys ir akivaizdžiai matantis, jog iš rinkimų sąrašo išbrauktiems „darbiečiams“ galimybių į jį grįžti nėra.
„Švelniai tariant, aš supratau šiek tiek kitaip. KT vienareikšmiai pasisakė, kad negalima pirkti rinkėjų balsų ir patekti į Seimą. Visiems, kas klausė, buvo suprantama. Konstitucinis Teismas buvo pasisakęs labai griežtai 2012 metų rudenį, kai buvo kilęs skandalas dėl balsų pirkimo, po to atitinkamai keli kandidatai išbraukti iš sąrašo, bet kai susiformavo nauja politinė dauguma, partiniai egoistiniai interesai paėmė viršų virš teisės. (...) Šiandien mes gavome atsakymą - Seimas šitaip negali elgtis“, - žurnalistams sakė V.Matulevičius.
„Aš labai džiaugiuosi šiuo KT sprendimu ir esu tikras, kad tai yra labai svarbi diena Lietuvai, visai visuomenei ir Lietuvos teisinei, ir politinei visuomenei. Šitie asmenys, apie kuriuos mes girdėjome, matėme tuos įrašus prieš dvejus metus, kai buvo perkami tūkstančiais kalinių balsai, buvo tariamasi, šitie asmenys, kurių naudai buvo perkami šitie balsai, šitų asmenų nebus Seime-, - kalbėjo V.Matulevičius.
Į KT dėl Seimo nutarimo, kuriuo į rinkimų sąrašą grąžinti iš jo anksčiau išbraukti Darbo partijos atstovai Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus bei Vytautas Gricius, kreipėsi grupė Seimo narių.
Praėjusių metų liepos 2 dienos nutarimu Seimas valdančiųjų balsais į Darbo partijos rinkimų sąrašą daugiamandatėje 2012 metų Seimo rinkimų apygardoje vėl įrašė keturis šios partijos atstovus, išbrauktus iš sąrašo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Ž.Pinskuvienė „darbiečių“ rinkimų sąraše buvo įrašyta 23-ioje vietoje, J.Gaudutienė - 24-oje, J.Pinskus - 25-oje, V.Gricius - 35-oje.
Minėtus „darbiečius“ Seimas po rinkimų pažeidimus įvertinusio KT sprendimo išbraukė iš rinkimų sąrašo, tad trys iš jų neteko galimybės tapti parlamentarais. Jie minėti balsų pirkimo skandale, tačiau baudžiamojoje byloje buvo tik liudytojai.
Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs KT buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje pareiškė, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė.
Remdamasis KT sprendimu Seimas užpernai lapkričio 14 dieną buvo priėmęs sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J. Gaudutienė bei J.Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas Seime užėmė kiti „darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai. Tačiau „darbiečių“ iniciatyva naujoji valdančioji dauguma reabilitavo minimus politikus ir grąžino juos į rinkimų sąrašą, bet po KT sprendimo šis nutarimas netenka galios.
