Iš prigimties esate pesimistas? Stiklinė jums visada atrodo pusiau tuščia? Žinokite, tai kenkia jūsų smegenims. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinės negatyvios mintys vyresniame amžiuje gali būti siejamos su protinių gebėjimų mažėjimu ir didesnėmis dviejų kenksmingų baltymų, atsakingų už Alzheimerio ligos išsivystymą, sankaupomis.
„Manome, kad nuolatinis neigiamas nusistatymas gali būti dar vienas demencijos rizikos veiksnys“, – savo pranešime teigia Londono universiteto koledžo Psichinės sveikatos katedros psichiatrė ir vyresnioji mokslinė bendradarbė bei pagrindinė naujojo tyrimo autorė Dr. Natalie Marchant.
Dviejų metų laikotarpiu stebėtas 350 vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių elgesys, susijęs su neigiamu mąstymu, kaip antai knaisiojimasis po praeitį ir nerimas dėl ateities. Maždaug trečdaliui tyrimo dalyvių taip pat buvo atliktas PET (pozitronų emisijos tomografijos) smegenų tyrimas, kurio metu išmatuotos tau ir beta amiloidų, baltymų, sukeliančių dažniausiai pasitaikančią demencijos formą – Alzheimerio ligą – sankaupos.
Tyrimas parodė, kad labiau į negatyvų mąstymą linkusių žmonių smegenyse tau ir beta amiloidų aptinkama daugiau, jų atmintis ir protiniai gebėjimai labiau nusilpę nei paprastai optimistiškai nusiteikusių bendraamžių.
Tyrimo metu kartu buvo analizuojamas nerimo ir depresijos lygis. Taip pat nustatyta, kad labiau į depresiją ir nerimą linkusių asmenų protiniai gebėjimai silpsta sparčiau.
Tačiau jau depresuotų ir nerimastingų žmonių organizme tau ir beta amiloidų lygis nedidėja, todėl mokslininkai mano, kad nuolatinis neigiamas mąstymas galbūt ir yra didesnio polinkio susirgti Alzheimerio liga priežastis.
„Atsižvelgdami į kitus tyrimus, siejančius depresiją ir nerimą su didesne demencijos rizika, manoma, kad ilgesnį laiką žmogų kamuojančios nuolatinės negatyvios mintys padidina demencijos riziką“, – sako N. Marchant.
Reikia daugiau tyrimų
„Labai svarbu pabrėžti, kad šio tyrimo išvados neteigia, jog trumpalaikiai negatyvaus mąstymo epizodai neišvengiamai sukelia Alzheimerio ligą, – sako Londone įsikūrusios Alzheimerio draugijos politikos ir tyrimų vadovė Fiona Carragher. – Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad geriau suprastume šias sąsajas.“
„Daugelis tyrime dalyvavusių asmenų ir iki tol buvo priskiriami Alzheimerio rizikos grupei, todėl būtų svarbu išsiaiškinti, ar panašūs rezultatai būtų gauti, ištyrus ir bendrąją populiaciją, – aiškina ji. – Ir ar iš tiesų nuolatinės negatyvios mintys padidina Alzheimerio riziką.“
Mokslininkai mano, kad protinės treniruotės, kaip antai meditacija, galėtų padėti atsikratyti blogų minčių, todėl ateityje planuojama atlikti daugiau panašių tyrimų.
Optimizmo treniruotės
Norėdami išsiaiškinti, kam save priskirti – optimistams ar pesimistams – turėtumėte atlikti vadinamąjį „gyvenimo orientacijos testą“.
Šiame teste rasite, pavyzdžiui, tokių teiginių: „Tikiu, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera“ arba „Jei man gali atsitikti kas nors bloga, tai būtinai atsitiks“. Šiuos teiginius turite įvertinti skalėje nuo visiškai sutinku iki visiškai nesutinku, o apibendrinus rezultatus, bus nustatytas jūsų optimizmo ar pesimizmo lygis.
Ankstesni tyrimai parodė, kad įmanoma „treniruoti smegenis“, siekiant optimistiškesnio požiūrio į pasaulį. Naudojantis tiesioginėmis smegenų funkcionavimo ir struktūros priemonėmis, buvo nustatyta, kad akivaizdžių pokyčių smegenyse galima pasiekti vos dvi savaites kasdien po 30 minučių užsiimant meditacija.
Remiantis jau esamų tyrimų metaanalizės duomenimis, vienas veiksmingiausių būdų padidinti optimizmą yra vadinamasis „Geriausio įmanomo aš“ metodas, kurį taikant žmogus įsivaizduoja save ateityje, pasiekusį visus gyvenimo tikslus ar išsprendusį visas problemas.
Dar vienas būdas yra dėkingumo praktikavimas. Kasdien tereikia skirti vos kelias minutes ir ant popieriaus lapo surašyti, už ką esate dėkingi. Papildomai optimizmą galima pakelti ir kartu surašant tai, ką tą dieną patyrėte gero.
