Neandertaliečiai ne taip jau ir skyrėsi nuo mūsų. Nauji įrodymai atskleidžia, kad jie sukūrė seniausius žinomus piešinius urvuose ir netgi puošėsi jūrų kriauklėmis. Toks elgesys rodo, kad jie turėjo sugebėjimą mąstyti simboliais, o taip pat meno jausmą – panašiai, kaip modernieji žmonės. Du tyrimai, praėjusią savaitę publikuoti žurnale „Science“, detalizuoja naujausias mokslininkų išvadas.

„Tai neabejotinai rodo, kad neandertaliečiai mąstė ir elgėsi visai kaip modernieji žmonės, – sako Alistairas Pike‘as, abiejų tyrimų bendraautorius ir archeologijos mokslų profesorius iš Sautamptono universiteto. – Mes nebeturėtume galvoti apie juos kaip apie skirtingą rūšį, tiesiog kaip apie žmones skirtingose pasaulio vietose.“

Piešiniai urvuose ir tokie papuošalai kaip nudažytos jūrų kriauklės ilgą laiką buvo priskiriami išskirtinai moderniesiems žmonėms, ir tyrėjai galvojo, kad jie turėjo kur kas geriau išvystytus kognityvinius gebėjimus nei neandertaliečiai. Piešinių urvuose datavimas neretai yra sudėtingas procesas, ir ankstesnės technikos neleido tvirtai nustatyti, kad tie piešiniai galėtų būti neandertaliečių darbas.

Tačiau dabar tai jau yra įmanoma. Nauja technika, vadinama urano-torio datavimu, yra ne tokia destruktyvi, tikslesnė, ir galinti nustatyti senesnius laikotarpius nei kiti metodai. Urano-torio datavimas leidžia išanalizuoti ant viršutinio dažų paviršiaus susikaupusias karbonatų liekanas su urano ir torio likučiais, kurie ir padeda nustatyti, kada tos sankaupos susiformavo. Tai savo ruožtu leidžia mokslininkams nustatyti dažų amžių.

Tyrėjai pritaikė šią techniką piešiniams La Pasiegos, Maltravieso ir Ardaleso urvuose Ispanijoje, kurie iki šiol nebuvo tirti jokiais datavimo metodais. Tarp šių piešinių yra raudonos ir juodos spalvos gyvūnų, taškų, linijų, diskų ir kitų geometrinių simbolių vaizdai. Urvuose taip pat esama graviūrų, delnų atspaudų ir delnų apvadų. Būtent apvadai yra ypatingos svarbos – ir ne tik dėl to, kad jie reprezentuoja neandertaliečio delno dydį.

„Raudona linija, raudonas taškas ir netgi rankos atspaudas potencialiai galėjo būti sukurti „atsitiktinai“, – rašo Dirkas Hoffmannas, vyriausiasis tyrimų autorius ir archeologas iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto. – Savaime suprantama, esu tikras, kad taip nebuvo, kadangi vis tiek reikia turėti šviesos šaltinį ir pigmentų, bet galima ginčytis, kad viskas, ko reikia, yra šiek tiek pigmento ant rankos, kai prisilieti ja prie sienos. Delno apvado šitaip paaiškinti negalima. Turi laikyti savo delną prilietęs prie sienos ir virš jo purkšti pigmentą. Būtent todėl mes atkreipiame dėmesį į delnų apvadus.“

Datavimo procesas atskleidė, kad urvų menas buvo sukurtas daugiau kaip prieš 64 000 metų – 20 000 metų anksčiau nei modernieji žmonės pasirodė dabartinėje Europoje.

Tuo tarpu jūrų kriauklės buvo rastos Cueva de los Aviones, povandeniniame urve pietryčių Ispanijoje. Jos yra unikalios tuo, kad turi skylutes ir yra nudažytos raudonu bei geltonu pigmentu. Kitos kriauklės taip pat pačios tarnavo kaip mineralinių pigmentų talpyklos. Tie pigmentai buvo naudojami ne tik kriauklėms dažyti, bet taip pat ir kaip piešinių urvuose dažai ar netgi dažai kūnui. Seniausios iš šių kriauklės yra 115 000 metų senumo ir netgi senesnės nei kriauklės iš Afrikos, priklausiusios moderniesiems žmonėms.

„Standartinė archeologinė interpretacija yra ta, kad tai buvo kūno papuošalai, – sako Hoffmannas. – Panašūs atradimai buvo padaryti Afrikoje ir Levante, kur kriauklės priklausė moderniesiems žmonėms. Ispanijoje jos priklausė neandertaliečiams. Taigi, simbolizmo prasme, ankstyvieji modernieji žmonės ir neandertaliečiai buvo panašūs.“

Mokslininkai yra įsitikinę, kad neandertaliečiai savo meną sukūrė patys, neįtakojami jokios kitos populiacijos.

„Idėja, kad kultūra evoliucionavo tik su moderniaisiais žmonėmis, jau nebėra tikėtina“, - sako Pike‘as. Tuo tarpu Hoffmannas teigia, jog dabar neandertaliečius galima laikyti „labai artimais“ moderniųjų žmonių pusbroliais.