Taigi, pasirodo, Barackas Obama iki šiol mano, kad Vladimiras Putinas nėra „visiškas idiotas“. Aišku, toks pareiškimas verčia mane abejoti paties Obamos protiniais sugebėjimais. (Labai įdomu ir tai, kad oficialioji Rusijos spauda, cituodama Obamą, šią frazę praleido. Matyt, net ji nesutinka su šiuo teiginiu.) O ir garsusis posakis, kad tai, ką politikas iš tiesų mano, ir tai, ką sako garsiai, ne visada sutampa, šiuo atveju visai netinka – mat Obamos administracijos politika Rusijos pseudofiurerio atžvilgiu iš tiesų byloja apie absoliučiai neracionalų tikėjimą, kad šis turi nors kažkiek intelekto ir sveiko proto (ir visa tai, turint galvoje, kad jau štai treti metai kaip yra suaštrėjusi ir išsikerojusi Kremliaus beprotybė!).
Iš kitos pusės, čia galima būtų padiskutuoti dėl terminų. Iš medicininės perspektyvos, Putinas vis dėlto geba rišliai kalbėti, savarankiškai valgyti (o taip, maitintis jam ne problema – ypač, dešimtimis milijardų dolerių ir svetimų valstybių teritorijomis!) ir net atlikti tokias sudėtingas užduotis, kaip atsisegti ir užsisegti kelnių užtrauktuką, tad jis aiškiai yra ne tik ne idiotas, bet ir net ne imbecilas, o gali su labai geromis priežastimis pretenduoti į garbingą debilo vardą. (Išore nesiskiria nuo bendraamžių. Yra išlikusi mechaninė atmintis, funkcionuoja emocinė ir valios sritys. Siauras žodynas, silpni kalbiniai įgūdžiai („pribaigsim tualete“, „nupjaus, kad net neišaugs“, „iš nosies iškrapšto“ ir taip toliau). Pastebimi mokymosi sutrikimai, nesusitvarko su mokykline programa (ypatingai sunkiai pacientui sekėsi istorija ir geografija). Beveik neturi gebėjimo mąstyti abstrakčiai, sunkiai suvokia loginius ryšius tarp daiktų (pavyzdžiui, kas sieja karinį įsiveržimą į svetimą suverenią šalį ir sankcijas). Nevalingai demonstruoja tuo metu patiriamas emocijas, jų nevaldo. Veiksmai nenukreipti į tikslą, impulsyvūs, išvystytas negatyvumas (aktyvus, kai debilas viską daro priešingai nei jo yra prašoma, ir pasyvus, kai jis apskritai nepildo jokių prašymų ir reikalavimų). Egzistuoja skirtingi debilų tipai, tarp jų ir piktybiškai priešgyniaujantys ir kerštingi debilai.)
Aš ne šiaip sau šioje vietoje pavartojau tariamąją nuosaką „galima būtų padiskutuoti“. Nes žodis „idiotas“ atsirado tik perpasakojant Obamos interviu metu pasakytus žodžius. Iš tiesų prezidentas apie Putiną pasakė „he's not completely stupid“, o čia jau jokiomis medicinos terminų traktuotėmis neprisidengsi. Pavadinti „ne visiškai kvailu“ asmenį, kuris daro viską, kad susikivirčytų su visu pasauliu, priešais paverstų net artimiausius sąjungininkus, sugriautų savo paties šalies ekonomiką ir privestų savo šalį prie kiek įmanoma greitesnio, gėdingesnio ir siaubingesnio kracho, galima tik vienu atveju – manant, kad kaip tik toks ir yra jo tikslas. Kad menkas Peterburgo chuliganas, Berezovskio už rankutės atvestas į valdžią, iš tiesų sąmoningai ir tikslingai siekia sunaikinti Rusiją (tuo jį kaip tik ir kaltina labiausiai užkietėję rusų „vatnikai“, nepatenkinti tuo, kad jis iki šiol vis dar nebombarduoja Kijevo ir Vašingtono). Tačiau tokios sąmokslo teorijos nesugalvotų ir ja neįtikėtų nė vienas normalios psichikos žmogus, o ir Obama garantuotai visai ne tai turėjo galvoje.
O tuo tarpu, lyg skubėdamas pateisinti iš Obamos nepelnytai gautą komplimentą, pseudofiureris staiga (netikėtai net pačiam Obamai) paskelbė apie pasitraukimą iš Sirijos (pamenate, ką kalbėjome apie debilų impulsyvumą?). Prakariavusi penkis su puse mėnesio, nugalabijusi mažų mažiausiai 1 733 taikius gyventojus, tarp kurių buvo 429 vaikai ir paaugliai bei 250 moterų (Sirijos žmogaus teisių stebėjimo tarybos duomenimis iki kovo 1 dienos), ir tam paklojusi, pačiais kukliausiais paskaičiavimais, daugiau nei pusę milijardo dolerių (o tikėtina – ir kur kas daugiau), Rusija nei iš šio, nei iš to susivyniojo meškeres ir patraukė namolio. Aišku, reikalas čia ne tame, kad Putino makaulėje staiga atsirado sveiko proto užuomazgos, o pačioje objektyvioje realybėje, kurios dėsniai galioja visiems, net juos užsispyrusiai neigiantiems debilams.
Regis, dar visai neseniai nebuvo jokių ženklų apie galimą štai tokį žingsnį. Rusija ir toliau savo Sirijai skirtą aviacijos grupę pildė vis naujais lėktuvais, priešlėktuvinės gynybos priemonėmis ir patrankų mėsa (įsibėgėjus kariniams veiksmams, aukos Rusijos pusėje neapsiribojo tik eiliniais kareiviais, bet pasiekė vyresniųjų pareigūnų sluoksnius ir net pačius generolus). Jau pačioje metų pradžioje Rusijos dalinių Sirijoje išlaikymas (turint galvoje, kaip smarkiai ir kaip staiga išaugo jų mastas) padidėjo daugiau nei du kartus lyginant su praėjusių metų spaliu, kai išlaikymas kainavo mažiausiai 2,5 milijono dolerių per dieną, neskaičiuojant atskirų, ypatingai sukrečiančių ir beprasmių, operacijų, tokių kaip, pavyzdžiui, dykumos Irane apšaudymas raketomis „Kalibr“. (Leiskite priminti, kad šios išlaidos tenka šaliai, kurioje vidutinis mėnesio atlyginimas yra 300 dolerių, oficialiai nustatytas minimalus pragyvenimo lygis (jis, beje, neseniai buvo sumažintas) nesiekia net 140 dolerių, o ir šios sumos nesiekia daugiau nei 19 milijonų žmonių pajamos.) Viduržemio jūrą pasiekė ir vienintelis rusų lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“, kuriam vieta šiaip jau būtų muziejuje, o ne karinių veiksmų įkarštyje. Priešinfarktinės būklės lėktuvnešiui reikalingi nuolatiniai remontai ir visokiausi pataisymai bei patvarkymai, dėl ko jo eksploatacija kainuoja daugiau nei šiuolaikiniai analogiškos klasės laivai.
Jei atvirai, tai praktiškai visi rusų „Sirijos ekspreso“ laivai yra pusiau avarinės būklės. Kaip žinia, pritrūkus savų laivų, dalį teko pirkti iš Turkijos, su kuria debilas įsigudrino netrukus mirtinai susipykti, o tai ne tik palaidojo visus jo šansus daryti naujus, taip reikalingus, pirkimus, tačiau ir sudarė sąlygas galimoms problemoms naudotis vandens keliu per Bosforo sąsiaurį. Tačiau, nepaisant visko, kariniai veiksmai Sirijoje tik augo ir stiprėjo, ir atrodė, kad eskalacijai nebus galo – bent jau tol, kol galas neateis pačiai Rusijai.
O dabar, regis, pinigų pritrūko ne tik pensininkams ir valstybinių įstaigų darbuotojams (kurie buvo apiplėšti atimant iš jų sukauptas pensijas ir apkarpant atlyginimus, jau nekalbant apie pastaruosius dvejus metus vykstančią rublio devalvaciją ir užlaikomus atlyginimų išmokėjimus) – jie apskritai baigėsi. Apskritai, pasauliui visais laikais nešusi tik blogį, Rusija iš jokios situacijos nėra išėjusi lydima šlovės. Jos išėjimai visada būdavo priverstiniai ir visada reikšdavo pralaimėjimą.
Debilo, taip niekada ir neįsisavinusio mokyklinio aritmetikos kurso, bandymai išsaugoti reputaciją pareiškimais, kad „tikslai Sirijoje pasiekti“, yra verti ne ką daugiau nei visi kiti jo pareiškimai. Kokie buvo tikrieji Rusijos tikslai Sirijoje? Išgelbėti diktatorišką Assado režimą. Iš Vakarų sulaukti nuolaidų sankcijų ir Ukrainos klausimais, oficialiai – mainais už „bendradarbiavimą kovojant su ISIS“, o realiai – grynai teroristiniais metodais („mes kasdien žudysime taikius, jums draugiškus Sirijos gyventojus ir užliesime Europą pabėgėlių bangomis, kol jūs nepriimsite mūsų sąlygų“ – kaip tik dėl to rusų žudikai nuo pačios pirmosios operacijos dienos tikslingai bombardavo civilinius objektus, pradedant ligoninėmis ir mokyklomis, baigiant javų sandėliais). Pakenkti Europai, sukiršinti ją jos pačios viduje ir su Jungtinėmis Valstijomis. Kurstyti ir palaikyti nestabilumą kiek galima ilgiau.
Kas pasiekta? Assadas atsikovojo kelis nedidelius objektus, tačiau kokių nors rimtesnių strateginių pergalių nepasiekė, užsmaugti Alepo nepavyko, nei sukilėliai, nei Vakarai nesutinka valdžioje pakęsti Assado net pereinamajam laikotarpiui. Sankcijos nepanaikintos, Ukraina nepamiršta (nors po visą Europą išsibarstę Putino pakalikai ir statytiniai deda visas pastangas, kad tai įvyktų). Europa rado išeitį iš pabėgėlių krizės, sudariusi sutartį su Turkija. Turkija vis labiau suartėja su Europos Sąjunga (tarp kitko, su Ukraina irgi). Jungtinės Valstijos su Europa nesusipyko – vietoj to Rusija susikivirčijo su Turkija ir arabų pasauliu. Rusija taip pat eilinį kartą per visą pasaulį „sublizgėjo“ kaip vaikų ir moterų žudikė.
Kas pasiekta? Assadas atsikovojo kelis nedidelius objektus, tačiau kokių nors rimtesnių strateginių pergalių nepasiekė, užsmaugti Alepo nepavyko, nei sukilėliai, nei Vakarai nesutinka valdžioje pakęsti Assado net pereinamajam laikotarpiui.
Ar dabartinės nestabilios „paliaubos“ atves prie stabilizacijos ir taikos, parodys laikas. Jei atsakymas yra „taip“, Rusija negaus iš to jokios naudos, o jeigu „ne“ – ji, kaip taikos „garantas“, ir „pasiekusi visus išsikeltus tikslus“, bus pakankamai prieš visus apsijuokusi. Nors mums nereikia nieko laukti, kad galėtume konstatuoti, kad Rusija ir taip apsijuokė bei parodė savo tikrąjį veidą. Visi puikiai žinome, kad oficialus karinių veiksmų Sirijoje tikslas – ISIS sunaikinimas – pasiektas nebuvo. Ir visai šiai avantiūrai buvo išmesti milžiniški, ypač braškančios ekonomikos šaliai, pinigai (žuvę rusai, savaime suprantama, prie nuostolių nepriskaičiuojami).
Jis nėra visiškai kvailas, pone Obama? Gal juokaujate?
Jurijus Nesterenka
