Režisavo: Laure de Clermont-Tonnerre. Vaidina: Matthias Schoenaerts, Jason Mitchell, Bruce Dern, Gideon Adlon
Mylite gyvūnus? Pasiruoškite, prancūzų aktorės Laure de Clermont-Tonnerre pilno metražo režisūrinis debiutas „Mustangas“ sujaudins jus iki širdies gelmių. Kaip paaiškinama įžanginiame juostos kadre, laukiniams Jungtinių Valstijų mustangams grėsmę kelią populiacijos perteklius, riboti ištekliai ir valstybinės žemės privatizavimas. Siekiant kontroliuoti mustangų populiaciją, federalinė valdžia kasmet surenka tūkstančius šių gyvūnų ir perkelia juos į laikymo patalpas. Žirgams, kurie yra per ligoti, kad pereitų žmonių globai, atliekama eutanazija. Tačiau likę keli šimtai mustangų dalyvauja specialioje kalinių reabilitacijos programoje – yra išsiunčiami į Nevados kalėjimus, kur yra treniruojami, o vėliau parduodami aukcionuose.
Juostos siužetas itin paprastas. Tačiau jį ypatingu paverčia subtili, tačiau visą juostos laiką išliekanti atpirkimo ir išgijimo su gyvūnų pagalba tematika. Tai toli gražu nėra pirmasis filmas, nukeliantis žiūrovus į kalėjimą ir sėkmingai perteikiantis čia tvyrantį dusinantį laisvės trūkumą, tačiau realiai kalėjimuose taikoma programa padeda sukurti jaudinančią dramą ir dar kartą patvirtina, kad genialumas slypi paprastume.
Su Romanu Koulmanu (Matthias Schoenaerts) susipažįstame kai jis yra perkeliamas iš vienutės maksimalaus saugumo kalėjime į kalėjimą Nevados dykumoje. Jo nedžiugina nei įsiliejimas į kalinių bendruomenę, nei naujai paskirtas darbas valyti arklides. Tačiau viskas pasikeičia, kai Romanas gauna galimybę pats treniruoti mustangą Markusą.
Juosta yra sėkminga tiek dėl įspūdingos Schoenaertso vaidybos, tiek dėl užtikrintos, tačiau jautrios Clermont-Tonnerre režisūros. Schoenaertsas yra puikus aktorius, nesvarbu, kokia kalba vaidintų ir kokio dydžio jo vaidmuo. Tačiau pagaliau sulaukęs pelnyto pagrindinio vaidmens jis tiesiog sužydi ir užburia žiūrovus savo nesumeluotu žmogiškumu. Iš pradžių Romanas yra šaltas, abejingas ir impulsyvus. Jo pirmosios scenos su Markusu sukrečia ir pagimdo gilią antipatiją šiam veikėjui.
Tačiau Schoenaertsas ne tik sugeba reabilituoti Romaną mūsų akyse, tačiau padaro tai su tokiu subtilumu, kad galima patikėti, kad šio veikėjo transformacija yra absoliučiai tikra. Kaip ir Romanas, Markusas taip pat yra belaisvis, piktas ir draskomas įsiūčio – jiems abiems nelengva pasitikėti vienas kitu. Taip, filmas nuspėjamas, mes visi žinome, kokia kryptimis jis juda, tačiau kiekviename žingsnyje jis yra toks niuansuotas, kad mes su malonumu leidžiamės į kalinio ir mustango santykių kelionę ir stebime, kaip jie tampa vis atviresni, vis labiau bendraujantys, o jų ryšys vis labiau stiprėja.
Nors svarbiausiam juostoje Romano ir Markuso linija, čia netrūksta labai stiprių šalutinių vaidmenų. Jasonas Mitchellas Mithellas vaidina kalinį Henrį, patyrusį mustangų treniravimo programos dalyvį, priglaudžiantį Romaną po savo sparnu. Jis yra žavus, šmaikštus ir charizmatiškas, sugebantis priversti žiūrovus nusišypsoti, kai jie to mažiausiai tikisi. Bruce’o Derno vaidinamas mustangų treniravimo programos vadovas Mailsas įspūdingai sukuria griežto, bet teisingo „tėvo“ įvaizdį. Nedideli, bet puikūs yra Connie Britton ir Romano dukrą suvaidinusios Gideon Adlon vaidmenys, o pastaroji turi potencialo tapti rimta kylančia žvaigžde.
Kalbant apie kylančias žvaigždes, norisi tikėti, kad sulauksime daugiau Clermont-Tonnerre filmų. „Mustangas“ yra įspūdingas debiutas, atskleidžiantis režisūrinę kūrėjos brandą. Kameros darbas demonstruoja, kad ji pažįsta šią istoriją ir jos veikėjus savo penkis pirštus. Juostos vizualinė pusė itin natūralistinė, kaip keliskart sustiprinanti žiūrovų patirtį. Maža to, režisierė turi talentą be pastangų vesti žiūrovo žvilgsį per kadrus – o daugumoje jos kadrų vyksta kur kas daugiau nei tik pagrindinis veiksmas. Pavyzdžiui, kia kuriose scenose ji taip izoliuoja Romaną, kad tai absoliučiai perteikia jo jausmus ir atspindi vidinius pakilimus ir nuosmukius.
„Mustangas“ yra puikus filmas. Jis pranoksta lūkesčius ne dramatiškais siužeto vingiais, bet su tikru žmogišku suprantingumu ir nuogomis emocijomis. Filmas nesiekia pateisinti Romano kriminalinės praeities, bet meta jam iššūkį tapti geresniu žmogumi. Filmas užburia savo paprastumu ir nuoširdumu, kas šiandieniniame kino pasaulyje yra pakankamai reta.
