Sausio 8–17 dienomis Seime ir kitose Lietuvos vietose 31-ąjį kartą prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, Lietuvos gyventojų vienybę ir parodytą pasiaukojamą ryžtą prieš agresorių, ir pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.
Šiemet Laisvės gynėjų dienos renginiai dėl COVID-19 pandemijos daugiausia vyks atvirose erdvėse, laikantis visų saugumo priemonių. Didelė renginių dalis bus transliuojama tiesiogiai per įvairias platformas internete, vadinasi bus prieinami esantiems visame pasaulyje.
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa prasidės sausio 8 d., šeštadienį, 12 val. organizuojamu XXX tradiciniu tarptautiniu pagarbos bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“. Nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto nusidriekusią trasą įveikdami bėgikai pagerbs žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Sausio 12 d. 16 val. Seimo rūmų Didžiajame kieme įvyks iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė, 19 val. Nepriklausomybės aikštėje suliepsnos Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai. Atminimo laužų uždegimo ceremonijos tiesioginę transliaciją kviečiame stebėti Seimo svetainėje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo paskyrose „Facebook‘e“ ir „YouTube“, vaizdo įrašo transliaciją nuo 21 val. – per LRT Plius.
Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, 8 val. žuvusių mūsų valstybės piliečių atminimas bus pagerbtas pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, 12 val. įvyks Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams ceremonija Nepriklausomybės aikštėje. Minėjimo transliaciją kviečiame tiesiogiai stebėti Seimo svetainėje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo paskyrose „Facebook‘e“ ir „YouTube“, taip pat per LRT televiziją ir radiją.
Į sausio 13-osios minėjimą kviečia JAV LB Lemonto valdyba ir PLC administracija – sausio 16 dieną, 12.15 valandą po pietų (po šv. Mišių) renkamės Banio salėje, kur dalinsimės prisiminimais.
Žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę prisiminti taip pat kviečia Brighton parko parapija – minėjimas prasidės per 10 valandos šv. Mišias, o toliau meninė programa ir pabendravimas persikels į mokyklos valgyklą.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas, organizacijas bei visus geros valios žmones, o taip pat visus tautiečius visame pasaulyje paminėti prieš trisdešimt vienerius metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir visus kartu, 2022 metų sausio 13 d. 8.00 valandą (Lietuvos laiku) dešimčiai minučių languose uždegti vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.
Pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ prisimenamas 1991 metų sausis, kai vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.
2022 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyks jau penkioliktą kartą. Kasmet minėjimas įgauna naują, ypatingą prasmę, nes, pasak, žiniasklaidoje skambėjusios frazės, „laisvėje gimusios kartos Sausio įvykius pažįsta tik iš istorijos vadovėlių ir negausių dokumentinių kadrų“. Todėl labai svarbu perduoti žinią jaunajai kartai apie 1991 metų sausio įvykių prasmę mūsų valstybei.
Tradiciškai uždegamos žvakės simbolizuoja laisvės gynėjų laužus prie parlamento, apgintos laisvės šviesą ir pergalę prieš brutalią jėgą, atmintį ir susikaupimą pagerbiant žuvusius ir nukentėjusius.
Organizatoriai tikisi, kad kartu degdami žvakutes akcijos dalyviai pajus nors dalelytę to vienybės jausmo, kuris apjungė tautą 1991-ais ir siekia pademonstruoti, kad esminiais klausimais mes esame vieningi.
Anot Ronaldo Račinsko, Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos direktoriaus: „1991 m. sausio 13 d. – viena svarbiausių dienų naujausioje Lietuvos istorijoje – buvo esminis lūžio taškas nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo kelyje. Tomis dienomis susitelkusi pilietinė visuomenė apgynė valstybės nepriklausomybę. Tomis dienomis iš esmės sprendėsi visos sovietinės imperijos pavergtų tautų ir valstybių likimai, galima sakyti, kad sprendėsi Europos ateitis. Mes privalome prisiminti šią dieną kaip mūsų istorinę pergalę ir ja didžiuotis. Tai mūsų XX a. Žalgirio mūšis“.
