Saulės sistema ir ją pagimdžiusi Paukščių Tako galaktika egzistuoja kosminėje dykumoje – tokiame kosmoso regione, kurie yra mažai kitų galaktikų, žvaigždžių ar planetų, skelbia naujas tyrimas, patvirtinantis ankstesnius rezultatus, gautus iš stebėjimų, atliktų 2013 m. Tas ankstesnis tyrimas pirmą kartą parodė, kad Paukščių Tako galaktika yra taip vadinamo kosminio vakuumo dalis. Tokie vakuumai yra normali Visatos struktūros dalis, atrodantys kaip skylutės šveicariško sūrio gabale, apsuptos kur kas tankesnių regionų su milžinišku skaičiumi galaktikų.
Kosminis vakuumas, kuriame yra mūsų galaktika, buvo pramintas Keenano, Barger ir Cowie (KBC) vakuumu, trijų jį identifikavusių astronomų vardu. Tai yra didžiausia kada nors mokslininkų užfiksuota tokia struktūra – maždaug septynis kartus didesnė už vidutinio dydžio kosminį vakuumą, o jos spindulys siekia apie milijardą šviesmečių, skelbia tyrėjai.
KBC vakuumas yra sferos formos bei apsuptas tankesnio galaktikų, žvaigždžių ir kitos materijos regiono, išplatintame pranešime sako Amy Barger, kosmologė iš Viskonsino-Medisono universiteto, kuri yra susijusi su abiem tyrimais.
Naujajam tyrimui vadovavęs Barger bakalauro studentas Benjaminas Hoscheitas kalbėjo apie savo komandos darbą per 230-ąjį Amerikos astronominės draugijos susitikimą Ostine, Teksase, vykusį šio mėnesio pradžioje. Jis teigė ieškojęs patikimo būdo patvirtinti 2013 m. tyrimo rezultatus, bet per trumpesnį laiko tarpą. Anam tyrimui vadovavo Ryanas Keenanas, kuris tuo metu taip pat buvo Barger doktorantūros studentas.
Keenano darbas rėmėsi skirtingų Visatos regionų tankio matavimais, pasitelkus galaktikų katalogus. Tuo tarpu Hoscheitas pasitelkė kitokį matavimo būdą, vadinamą kinematiniu Suniajevo-Zeldovičiaus (KSZ) efektu, kuris stebi galaktinių klasterių judėjimą kosminėje erdvėje.
KSZ efektas atsižvelgia į fotonus, kuriuos išskiria kosminė mikrobangų spinduliuotė (angl. cosmic microwave background, CMB), t. y. į šviesą, išskirtą pirmuosiuose mūsų Visatos evoliucijos etapuose. Kai CMB fotonai kerta galaktikų klasterius, jų energija pasikeičia. Tas energijos pokytis rodo, kaip juda tie klasteriai, paaiškina Hoscheitas.
Tie galaktikų klasteriai, kurie egzistuoja kosminiame vakuume, teoriškai turi būti traukiami arčiau regionų su stipresne gravitacija. Tai matyti iš to, kaip greitai tos galaktikos juda kosmose, sako jis. Jeigu klasteriai judėtų lėčiau nei būtų galima tikėtis, tai reikštų, kad ankstesnio tyrimo rezultatus reikėtų vertinti iš naujo. Tačiau naujausio tyrimo rezultatai atitiko tuos, kurie buvo padaryti 2013 m. tyrime, sako Hoscheitas.
Atlikdami savo tyrimą 2013 m., Barger ir du jos kolegos, Keenanas (kuris tuomet dirbo Taivano Astronomijos ir astrofizikos universitete) ir Lennoxas Cowie (Havajų universitetas) suskaičiavo apie 35 000 galaktikų ir pamatė, kad Paukščių Takas egzistuoja palyginti tuščiame regione, kuriame mus pasiekia per pusę mažiau šviesos iš kitų galaktikų nei tolimesniuose regionuose. Jie tai prilygino „gyvenimui priemiestyje, kurio danguje galime matyti daug didmiesčio šviesų“.
Tiesa, Radekas Wojtakas iš Kopenhagos universiteto Danijoje nėra toks tikras, kad KBC vakuumas apskritai yra vakuumas. Visų pirma, atkreipia dėmesį jis, komandos į skaičiavimus įtrauktos galaktikos, esą priklausančios tam vakuumui, nėra visos, kurias galime matyti danguje, o taip pat neatsižvelgta į Laniakėjos superspiečių, 520 milijonų šviesmečių pločio galaktikų „kamuolį“, kuriam priklauso ne tik Paukščių Takas su mūsų Saulės sistema, bet ir dar 100 000 galaktikų.
Dar daugiau, Wojtakas teigia, kad „tokių tankio pokyčių neužtenka, kad galėtume vadinti tai vakuumu“. Pasak jo, kosmologai kartais vadina bet kurį didelį ir mažesnio tankio regioną vakuumu, bet tipiškas kosminis vakuumas turi penkis kartus mažesnį tankį už Visatos vidurkį, o mokslininkų apskaičiuotas KBC vakuumo tankis yra tik 1,5 karto už jį mažesnis.
Taigi, ar tikrai mes gyvename kosminėje dykvietėje? Tai pasakyti dar anksti, ir reikia atlikti daugiau tyrimų, kad galėtume tai patvirtinti arba paneigti. Wojtakas sako, kad galima pradėti nuo visų, o ne tik kai kurių, mūsų danguje matomų galaktikų suskaičiavimo, kas padėtų nustatyti, ar mus supantis kosminis vakuumas tikrai egzistuoja.
