Prasidėjo varžybos dėl 2024 m. vasaros olimpinių žaidynių šeimininkų titulo – penkių miestų konkurse keturi kandidatai iš Europos turės įveikti jau dukart Olimpiadą organizavusį Jungtinių Valstijų Los Andželą.
Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) praėjusią savaitę paskelbė savo oficialų kandidatų sąrašą, ir nieko nenustebino tai, kad į jį pateko jau anksčiau skelbti miestai – Budapeštas (Vengrija), Hamburgas (Vokietija), Los Andželas (JAV), Paryžius (Prancūzija) ir Roma (Italija).
„Mes sveikiname penkis išskirtinius ir puikiai kvalifikuotus miestus kandidatus“, - sakė IOC prezidentas Thomas Bachas.
Paraiškų teikimo galutinis terminas baigėsi praėjusio antradienį vidurnaktį Šveicarijoje. Du ankstesni potencialūs kandidatai – Kanados Torontas ir Azerbaidžano Baku – pasitraukė iš lenktynių.
IOC taip pat išplatino kontraktą, kurį turės pasirašyti 2024 m. vasaros žaidynių šeimininkai, bei kitus dokumentus, detalizuojančius dvejų metų trukmės varžymosi procesą, kuris buvo pakeistas siekiant panaikinti kandidatūrų atmetimo fazę ir užtikrinti, kad visi kandidatai galės dalyvauti paskutiniame balsavime Limoje, Peru, 2017 m. rugsėjį.
Komitetą pastaruoju metu buvo užgulusi sunki našta pateikti daugiau nei kelių stiprių kandidatūrų sąrašą 2024-iesiems metams, po nesėkmių kupinų lenktynių kovojant dėl teisės rengti 2022 m. žiemos olimpines žaidynes, kuomet organizacijai liko rinktis tik iš dviejų kandidatų po to, kai keturi kiti pasitraukė dėl finansinių ar politinių priežasčių. Galiausiai, per liepą IOC surengtą balsavimą, Pekinas (Kinija) nugalėjo Almatą (Kazachstanas).
„Dabar mes tikrai turime įvairų ir kūrybišką žaidimo lauką“, - sakė Bachas.
Tai bus pirmasis kandidatūrų svarstymo procesas po Bacho priimtos „2020 m. Olimpinės darbotvarkės“ reformų programos, kuria siekiama sumažinti Olimpiados organizavimo išlaidas. Be kitų dalykų, norima kuo labiau išnaudoti jau pastatytas ir laikinas arenas. Bacho teigimu, visi penki miestai-kandidatai pilnai „parėmė“ jo programą.
IOC skirs $1,7 mlrd. grynais pinigais ir paslaugomis organizaciniam bet kurio išrinkto miesto komitetui. Bachas išreiškė įsitikinimą, jog Olimpiados šeimininkai sugebės padidinti organizacinį biudžetą, į kurį nėra įtrauktos ilgalaikės infrastruktūros išlaidos.
Los Andželas, kuriame vyko 1932 ir 1984 m. olimpinės žaidynės, ir Paryžius, jas organizavęs 1900 ir 1924 m., yra laikomi ankstyvaisiais favoritais. Los Andželas savo, kaip JAV atstovo, kandidatūrą pateikė po to, kai liepos mėnesį Bostonas atsiėmė savąją dėl nepakankamo visuomenės ir politinio palaikymo. Šis Kalifornijos miestas tikisi sugrąžinti vasaros Olimpiadą atgal į Jungtines Valstijas pirmą kartą nuo to laiko, kai Atlantoje buvo surengtos 1996-ųjų olimpinės žaidynės.
Paryžius taip pat tikisi organizuoti Olimpiadą praėjus lygiai šimtmečiui po paskutinio karto, kai jos vyko šiame mieste. Prancūzijos sostinė buvo ankstyvoji favoritė ir 2012-ųjų vasaros olimpinių žaidynių organizavimo konkurse, bet nusileido Londonui. Dabar Paryžius užsitikrino stiprią paramą iš nacionalinės bei vietos vyriausybės ir tikslo sieks dar kartą.
Roma, savo ruožtu, tikisi sugrąžinti olimpines žaidynes atgal į Italijos sostinę pirmą kartą nuo 1960 m., o Hamburgo dar laukia lapkričio 29 d. planuojamas referendumas dėl miesto dalyvavimo konkurse.
Anksčiau buvo manoma, kad Torontas taip pat varžysis dėl teisės surengti olimpines žaidynes, bet šios idėjos buvo atsisakyta dėl didelių projekto išlaidų. Miesto meras Johnas Tory praėjusią savaitę sakė nemanąs, kad dabar tai būtų geriausias miesto laiko ir lėšų panaudojimo būdas, ir pridėjo: „Niekas neskubėjo pasirašinėti savo čekių.“ Vis dėlto, Kanados teigimu, miestas ateityje neatsisako galimybės dalyvauti kituose Olimpiados organizavimo konkursuose.
Baku, kuriame birželio mėnesį buvo surengtos inauguracinis Europos žaidynės, taip pat pasitraukė iš tolimesnės kovos, tačiau Bachas sakė, jog IOC ir Baku pareigūnai drauge nusprendė, kad dabar laikas nėra pats tinkamiausias, ir vietoje to sieks galimos kandidatūros rengti 2028-ųjų olimpines žaidynes.
