Eksportu lenkia kaimynes
Lietuvos eksportas per tris šių metų ketvirčius pranoko bendrą Latvijos ir Estijos, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Lietuvos eksportas per pirmus devynis šių metų mėnesius vertinimas 16,928 mlrd. eurų, Latvijos – 7,602 mlrd. eurų, Estijos – 8,693 mlrd. eurų, importas – atitinkamai 19,006 mlrd., 9,348 mlrd. eurų ir 9,770 mlrd. Eurų. Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių. ES teko 63 proc. viso Lietuvos eksporto ir 66 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 proc. ir 79 proc., Estijos – 75 proc. ir 83 procentus. Latvijai teko 10 proc., Estijai – 6 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai – 19 proc., Estijai – 12 proc. viso Latvijos eksporto; Lietuvai – 6 proc., Latvijai – 10 proc. viso Estijos eksporto. Importas iš Latvijos sudarė 7 proc., iš Estijos – 3 proc. viso Lietuvos importo; importas iš Lietuvos – 18 proc., iš Estijos – 8 proc. viso Latvijos importo; importas iš Lietuvos ir Latvijos – po 9 proc. viso Estijos importo.
Lietuviai saugo Vengrijos ir Bulgarijos sienas
Nuo trečiadienio du Lietuvos pasieniečiai ir jų šuo pradeda saugoti Bulgarijos sieną su Turkija, dar du Lietuvos pareigūnai užtikrina Vengrijos sienos su Serbija apsaugą. Iki kitų metų vasario pradžios du sienos stebėjimo ekspertai iš Pagėgių ir Lazdijų rinktinių su tarnybiniu šunimi dalyvaus operacijoje „Flexible Operational Activities“ Bulgarijos ir Turkijos pasienyje - gruodį prie jų prisijungs dar du Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai – pasienio kontrolės punktų veiklos ekspertai. Tuo pačiu metu Vengrijos pasienyje su Serbija darbuosis du Lietuvos pasieniečiai iš Vilniaus rinktinės, patruliuosiantys tarnybiniu visureigiu, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Iš viso iki šių metų pabaigos VSAT į agentūros FRONTEX organizuojamas operacijas migracijos srautams kontroliuoti išsiunčia aštuonis pasieniečius, įvairių specializacijų ekspertus. Į vieną migracijos požiūriu karščiausių taškų, Italijos regioną ties Lampedūzos sala Viduržemio jūroje, gruodžio pabaigoje išvyks ir du dokumentų patikros ekspertai iš VSAT Ignalinos bei Pagėgių rinktinių.
Lietuviai - didžiausi regiono euroentuziastai
Rugsėjį atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad lietuviai tebesijaučia geriausiai Europoje informuoti apie Europos Parlamentą ir tebėra tvirtai įsitikinę, kad jų šaliai naudinga būti Europos Sąjungoje. Kita vertus, Lietuvos žmonės nėra patenkinti tuo, kaip jiems atstovaujama politinėse institucijose. 56 proc. lietuvių jaučia prieraišumą Europos Sąjungai – palyginti su 2013 m., tai 14 proc. punktų daugiau. Pagal šį rodiklį lietuviai užima aštuntąją vietą visoje ES (pirmajame trejetuke – liuksemburgiečiai, latviai ir maltiečiai). Per dvejus metus lietuvių domėjimasis Europos reikalais Lietuvoje išaugo 18 proc. punktų. 67 proc. lietuvių mano, kad Lietuvos narystė ES yra teigiamas dalykas, o net 85 proc. lietuvių įsitikinę, kad jų šaliai naudinga būti ES nare. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva pirmauja ES. Gerokai skeptiškiau lietuviai vertina atstovavimą jų nuomonei – ir savo šalyje, ir ES. Tik 38 proc. lietuvių mano, kad jų balsas savo šalyje yra svarus. Vos 36 proc. lietuvių mano, kad jų balsas ES yra svarus, gerokai daugiau – 61 proc. – lietuvių mano, kad jų valstybės balsas yra svarus ES.
Lietuvos darbuotojai - vis vyresni
Pastaraisiais metais žymiai išaugo atvykstančiųjų gyventi į Lietuvą skaičius, sumenko emigracijos mastai, tačiau daugiausia nerimo kelia prognozės dėl darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimo. Analizuojant darbingo amžiaus gyventojus penkerių metų intervalais, matyti, kad daugiausia darbo jėgos šiandien turime 50–54 metų amžiaus grupėje, o po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60–64 metų žmonės. 2015 m. pradžioje Lietuvoje buvo 2 mln. 921 tūkst. gyventojų. Nuo 2011 iki 2015 m. pradžios gyventojų sumažėjo visose apskrityse, labiausiai mažėjimą šiuo laikotarpiu pajuto Šiaulių (7,9 proc.) ir Panevėžio (7,4 proc.) apskritys. Šiuo laikotarpiu augo tik Vilniaus m. ir raj., Kauno raj., Klaipėdos raj. bei Neringos savivaldybės, parodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu atliktas tyrimas. Daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų. Dėl sumažėjusio kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus kai kuriuose regionuose sunku užtikrinti gerai apmokamas darbo vietas, situacija dar sudėtingesnė kaimo vietovėse.
Iki švenčių išdalins ES paramą produktais
Gruodžio mėnesį nepasiturintiems Lietuvos gyventojams ketinama išdalyti beveik 1,2 tonos įvairių maisto produktų, įsigytų Europos Sąjungos paramos lėšomis. Ketvirtadienį surengtoje konferencijoje „Maisto banko“ sandėlyje Vilniuje paramos dalintojai patikino, kad maisto produktai gyventojus turėtų pasiekti dar iki Kalėdų. „Labai norime produktus atiduoti žmonėms iki švenčių. Tą ir padarysime. Vilniaus mieste turime per 15 tūkst. žmonių, kuriems suteikta ta parama produktais – jie visi galės turėti produktus ant savo šventinio stalo“ – žurnalistams sakė „Maisto banko“ Vilniaus padalinio vadovas Modestas Bastys. „Tenka pripažinti, kad šiandien Lietuvoje daugiau nei 250 tūkst. žmonių šią paramą gauna. Dėkoju visiems pagalbininkams, visam tinklui, kuris išsidėstęs visoje Lietuvoje ir gelbsti mums įgyvendinant gražią šio fondo misiją“, – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Maisto produktus, įsigytus iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų, kas du mėnesius dalija „Maisto bankas“, Raudonasis kryžius bei savivaldybių darbuotojai.
Vis neatlyžta dėl premijos V.Landsbergiui
Seime vėl registruotas nutarimo projektas Laisvės premiją skirti pirmajam valstybės vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui. Šįkart tarp projekto teikėjų – ir socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius. Nutarimo projektas registruotas po to, kai Seimas lapkričio pabaigoje nepritarė Laisvės premijos komisijos pateiktam analogiškam siūlymui, tuo sukeldamas prieštaringas visuomenės reakcijas. Po šio balsavimo atsistatydino didžioji Laisvės premijos komisijos dalis, tarp jų ir komisijos pirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Seimas projektą dėl premijos skyrimo grąžino iniciatoriams tobulinti, bet komisija nebeturi kvorumo, o pirmąjį projektą registravusi I.Degutienė sakė antrąkart tokio siūlymo neteiksianti, abejodama jo sėkme. Vienas atsistatydinusių Laisvės premijos komisijos narių Povilas Urbšys įsitikinęs, jog nutarimą dėl premijos skyrimo V.Landsbergiui nepažeidžiant įstatymų gali teikti ir bet kuris Seimo narys. Kartu su P.Urbšiu projektą teikia socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Daugėja tyrimų dėl prekybos vaikais
Lietuvoje daugėja ikiteisminių tyrimų, kur prekybos žmonėmis aukomis nustatyti nepilnamečiai, sako laikinasis generalinis prokuroras Darius Raulušaitis. „Kelia nerimą, kad daugėja parduodamų vaikų. Pernai turėjome tris tokius atvejus, šiemet – pagal prokuratūros atliekamus ikiteisminius tyrimus, tokių jau yra aštuoni“, – trečiadienį per Tarptautinei žmogaus teisių dienai skirtą spaudos konferenciją Seime pranešė prokuroras. Pasak jo, vaikai parduodami ir perkami prostitucijai, vagystėms. „Vaikas neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių už padarytus nusikaltimus, nusikaltėliai tuo mėgina naudotis“, – aiškino D.Raulušaitis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės teigimu, prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa ne globos namų vaikai, ne vaikai, kurie gyvena institucijose, bet vaikai, gyvenantys šeimose. Anot kontrolierės, net nebūtinai tai socialinės rizikos šeimos. Pasitaiko, kad tėvai patys duoda sutikimus vaikams vykti į užsienį, kur jie paskui naudojami nusikaltimams, nesuprasdami tikrųjų kelionės tikslų.
Vilniuje atidaryta svarbi mokslinė laboratorija
Bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ pirmadienį atidarė naujas 1700 kv. m. pločio gamybos patalpas Molekulinės biologijos kompetencijų centre Vilniuje. Čia bus kuriamos ir tiriamos magnetinės dalelės, itin svarbios kovoje su vėžiu. Naujos laboratorijos skirtos „Dynabeads“ magnetinių dalelių, naudojamų imunoterapijos tyrimams, gamybai. „Dynabeads“ magnetinės dalelės yra itin svarbios limfocitų ląstelių terapijoje – naujame kovos su vėžiu metode. „Būtent jūsų darbštumo, proto, lojalumo, gebėjimų dėka Lietuva pirmoji pasaulyje pradeda gaminti produktą, kurio dar niekas negamino, kuris gali išgelbėti labai daug žmonių“, – sakė prezidentė „Thermo Fisher Scientific“ darbuotojams ir atidarymo ceremonijos svečiams. „Esame tie, į kuriuos žiūrės pasaulis, kurie gydys žmones“, – pridūrė D.Grybauskaitė. Vilniaus padalinys tapo „Thermo Fisher Scientific“ produktų ląstelių terapijai verslo dalimi. Magnetinės dalelės yra gaminamos kompanijos padalinyje Norvegijoje. Vilniuje šios dalelės, naudojant sudėtingus biocheminius procesus, bus sujungiamos su CD3 ir CD28 antikūnais. Klientams – farmacijos kompanijoms ir tyrimų centrams – galutinis produktas bus siunčiamas iš Vilniaus.
