Prezidentė susitiks su Popiežiumi
Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio pabaigoje vyks į Vatikaną, kur susitiks su popiežiumi Pranciškumi. Kaip patvirtino prezidentūra, su popiežiumi prezidentė ketina kalbėti apie geopolitinę situaciją, migracijos krizės iššūkius, ginkluotus konfliktus, nuo kurių nukenčia žmonės. „Prezidentė vyks į Vatikaną, kur susitiks su popiežiumi. Vizito metu taip pat numatytas susitikimas su Maltos ordino Didžiuoju Magistru“, – sakė prezidentės patarėja Živilė Didžgalvienė. Susitikime su Maltos ordino Didžiuoju Magistru Matthew Festingu prezidentė ketina aptarti įsitraukimą sprendžiant pabėgėlių krizę ir priimant pabėgėlius, savanorystę, labdaros skatinimą. Vizitas į Vatikaną numatytas spalio 28-29 dieną. Kartu su prezidente vyks užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos delegacija, prezidentę lydės Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė. Balandžio mėnesį Vatikane su popiežiumi buvo susitikusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji Lietuvos žmonių vardu pakvietė Pranciškų į Lietuvą.
Baudžiamoji atsakomybė už manipuliacijas sporte
Baudžiamąjį kodeksą norima papildyti nauju straipsniu, numatančiu atsakomybę už manipuliacijas profesionalių sporto varžybų eiga ar rezultatais. Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso papildymo projektui. Už jį balsavo 43 Seimo nariai, keturi susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. „Tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas siūlo, kad „tas, kas paveikė profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą siekdamas apgaule visiškai ar iš dalies pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą, jeigu nebuvo sukčiavimo, kyšininkavimo, papirkimo ar piktnaudžiavimo požymių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“. Jeigu toks asmuo apie nusikalstamą veiką praneštų teisėsaugai, aktyviai su ja bendradarbiautų, jis būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamąją atsakomybę siūloma taikyti ir juridiniam asmeniui. Tarptautinės agentūros „Sportradar“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus kaip nesąžiningos ir sutartos iš anksto buvo įvertintos 77 futbolo rungtynės Lietuvoje.
Gimnazistė pateko į Lietuvos švietimo istoriją
Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) dešimtokė Neringa Levinskaitė, kuriai neseniai sukako 16 metų, nuo rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis KTU Taikomosios matematikos studijų programoje ir su pirmakursiais lanko paskaitas bei rašo atsiskaitymus. Susirinkusiems KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė pabrėžė, jog universitete galimybė išskirtinių gabumų moksleiviui kartu būti ir studentu buvo brandinta jau kurį laiką. „Užsienio šalyse tokia praktika egzistuoja jau gana seniai. Pavyzdžiai rodo, kad tokie žmonės jų pasirinktose srityse daug greičiau padaro karjerą“, – sakė KTU docentė. N. Levinskaitės išskirtiniai gabumai buvo pastebėti ir įvertinti ne tik gimnazijoje bei universitete, bet ir daugelyje konkursų ir olimpiadų. Gimnazistė sidabro medalius pelnė Vidurio Europos matematikos olimpiadoje, Europos mergaičių matematikos olimpiadoje, Lietuvos moksleivių matematikos olimpiadoje, Lietuvos moksleivių informatikos olimpiadoje bei Kazicko kompiuterininkų forumo baigiamajame etape.
Prezidentė siūlosi tarpininkauti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė Palestinos vadovui Mahmoudui Abbasui, kad Lietuva tarpininkautų taikos derybose tarp Izraelio ir Palestinos. „Maža valstybė, būdama (Jungtinių Tautų) Saugumo Tarybos nare, galime prisidėti prie taikos proceso. Tą ir pasiūliau, kad netgi ir Lietuva galėtų dalyvauti, jeigu toks noras būtų iš abiejų pusių ir mumis pasitikėtų“, - po susitikimo su Palestinos prezidentu antradienį sakė D.Grybauskaitė. Jos pasisakymo įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba. Siūlymą tarpininkauti, pasak prezidentę vizito metu lydinčio L.Linkevičiaus, reikia suprasti kaip pasirengimą „visais būdais pagelbėti derybų procesui, jeigu kas nuo mūsų priklauso“. Vizito metu D.Grybauskaitė sakė gavusi patikinimų, kad nei Izraelis, nei Palestina nėra suinteresuota įtampos eskalavimu. Tačiau, pasak šalies vadovės, abi pusės nesėda prie derybų stalo ir nekalba tiesiogiai, o tai „yra didžiausia problema“. Prezidentės vizitas vyksta regione tvyrant įtampai dėl naujo smurto proveržio, kuris pastarosiomis savaitėmis nusinešė dešimtis gyvybių.
Susitarta dėl kitų metų „Baltic Pride“ vietos
Seksualinių mažumų eitynių organizatoriai trečiadienį pranešė suderinę su Vilniaus savivaldybe, kad kitų metų birželį rengiamos eitynes vyktų Gedimino prospekte. „Baltic Pride“ eitynėse birželio 18 dieną organizatoriai tikisi sulaukti maždaug tūkstančio dalyvių, po jų numatomas mitingas Bernardinų sode. Kasmet eitynės rengiamos vis kitoje Baltijos šalyje. Lietuvos gėjų lyga teigia, kad per renginį Vilniuje bus skatinama diskusija apie homoseksualų partnerystės įteisinimą ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, ribojantį informaciją, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus eismo departamentui laikinai vadovaujantis Gintaras Leperskas patvirtino, kad eitynių organizatoriams išduotas leidimas tūkstančiui žmonių dalyvauti demonstracijoje. Birželio 13-19 dienomis vyksiančio „Baltic Pride“ festivalio metu numatomos ne tik eitynės, bet ir kiti socialiniai bei kultūriniai renginiai.
Prezidentūra kovoja su K.Brazauskiene
Prezidento kanceliarija kreipėsi į teismą dėl prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės iškeldinimo iš rezidencijos Turniškėse. Kaip informavo kanceliarija, sprendimas priimtas po to, kai spalio 12-ąją pasibaigus būsto panaudos sutarčiai K.Brazauskienė nereagavo į pakartotinius prašymus dėl išsikeldinimo iš valstybei priklausančios rezidencijos. K.Brazauskienė anksčiau yra pareiškusi, kad iš rezidencijos Turniškėse išsikraustys, kai bus pabaigtas statyti jos naujas namas, ir tai esą galėtų įvykti po metų. Teisę gyventi rezidencijoje Turniškėse suteikusi sutartis su K.Brazauskiene buvo sudaryta 2010 metais. Pagal sutartį, prezidento našlei šis būstas, kuriame sutuoktiniai gyveno iki A.M.Brazausko mirties, buvo suteiktas laikinai – penkerių metų laikotarpiui, be galimybės sutartį pratęsti. Po pernai priimto Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl prezidento našlės rentos, konservatoriai ėmė kelti klausimą, ar teisėtai K.Brazauskienei suteikta teisė gyventi prezidento rezidencijoje Turniškėse. Tokių privilegijų ragino atsisakyti ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nesusitaria dėl BPC ateities
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo, kad greitosios medicinos pagalbos pajėgos būtų valdomos iš trijų dispečerinių Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje ir šios dispečerinės liktų atskiros nuo Bendrojo pagalbos centro (BPC). Trys dispečerinės atliktų aštuonių dabartinių dispečerinių funkcijas. Pagal šį siūlymą greitąją pagalbą būtų galima išsikviesti tik per BPC numeriu 112. BPC operatorius, gavęs prašymą dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų, konferencijos būdu sujungtų skambinantį asmenį su greitosios medicinos pagalbos dispečeriu, kuris ir galėtų išsiųsti medikus į įvykio vietą. Tarp BPC ir greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos vyktų automatiniai duomenų mainai, kas esą leistų sutrumpinti reagavimo į pagalbos prašymus laiką. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, jog BPC šiandien nėra toks, kad galėtų koordinuoti greitosios pagalbos medikų brigadas. Jos teigimu, ministerijos pateiktos kelios alternatyvos, kas turėtų valdyti greitosios medicinos pagalbos pajėgumus, bus aptariamos Strateginio planavimo komitete. Komiteto sprendimo šiuo klausimu ji tikisi per mėnesį.
Alkoholio degalinėse drausti nepavyksta
Artėjant sausio 1-ajai, kai įsigalios draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse, paaiškėjo, kad prekybos tinklai ir degalinės sugalvojo būdus, kaip šį draudimą apeiti. Todėl kai kurie parlamentarai abejoja, ar apsimoka šią prekybą drausti, nes idėja iš esmės sužlugdyta.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį negalėjo apsispręsti, ar leisti dar kelerius metus degalinėse prekiauti alkoholiu, ar palikti draudimą galioti. Parlamentarai paprašė pateikti savo poziciją Ūkio ministerijos ir Konkurencijos tarybos. Pastaroji komitetą jau įspėjo, kad negalima alkoholio pardavimo apriboti vieniems, o kitiems leisti – esą tai būtų konkurencijos pažeidimas. Vyriausybė yra nepalaikiusi siūlymo iki 2019 metų atidėti draudimą. Jį įtvirtinančios pataisos priimtos 2011 metų gruodį, todėl įmonės turėjo ketverius metus pasiruošti. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė anksčiau sakė, kad nuo 2016-ųjų degalinėse uždraudus prekybą alkoholiu, jo vartojimas nesumažės, tačiau degalinės turės peržiūrėti ir koreguoti savo verslo planus.
