Bėgti į Lietuvą nenori
Graikijoje kol kas neatsirado į Lietuvą persikelti norinčių pabėgėlių – pasak šioje šalyje viešinčio vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus, nors Lietuva yra sutikusi vieną šeimą perkelti į Lietuvą artimiausiu metu, norinčių atvykti pabėgėlių rasti dar nepavyko. „Kadangi mes sakėme, kad esame pasiruošę vieną šeimą perkelti jau artimiausiu metu, Graikijos migracijos ir prieglobsčio departamento pareigūnai sakė, kad jie kalbėjo su sirais ir siūlė, bet nė vieni nesusidomėjo“, – trečiadienio vakarą sakė viceministras. Jo teigimu, panašią poziciją išsakė ir kelios pabėgėlių šeimos, su kuriomis teko bendrauti Graikijoje – jie linkę migruoti į šalis, kuriose jau prisiglaudę jų giminaičiai. Lietuvos delegacija Atėnuose aptarė atrankos procedūras, apžiūrėjo pabėgėlių stovyklas. Pasak E.Jankevičiaus, graikai supranta, kad „mūsų visuomenė yra susirūpinusi“ bei yra linkę padėti lietuviams vykdyti atrankos procedūras. Jis sakė buvęs maloniai nustebintas to, kaip rimtai, nepaisant didžiulių žmonių srautų, atliekamos pirminės patikros. Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1 105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
Lenkijos prezidentas - Rokiškio garbės pilietis
Buvęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis tapo Rokiškio krašto garbės pilietis. Jis kartu su sūnumi net pažadėjo dalyvauti iškilmėse, kurių metu jam bus suteiktas šis titulas. Neseniai pareigas po pralaimėtų rinkimų perleidęs Andzejui Dudai B.Komorowskis ketina vėl apsilankyti Lietuvoje. Iškilmės Rokiškio dvare numatytos spalio 13 dieną. Šiuo metu dvare veikia krašto muziejus, iškilmėms ruošiantis parodą apie Komorowskių giminę. Buvusio Lenkijos prezidento šeima yra kilusi iš Rokiškio rajone esančio Kovališkio, čia turėjo dvarą. B.Komorowskis šios viešnagės metu žada apsilankyti tėvonijoje, ten palaidotas jo senelis. Prezidentas taip pat dalyvaus šv. Mišiose Rokiškio bažnyčioje, tarp kurios statybų finansuotojų buvo ir jo proseneliai. Komorowskių giminė Kovališkyje gyveno apie 300 metų. Ūkis turėjo apie 2200 ha žemės, o jo centre stovėjo apie 1700 metus pastatytas dvaras, vėliau XVIII amžiuje perstatytas klasicistiniu stiliumi. Po II pasaulinio karo dvare veikė kultūros namai, o 1982-aisiais jis visiškai nugriautas, vietoj jo išdygo mokykla. Iš senosios dvarvietės belikę čia buvusio fabriko statiniai, parkas ir tvenkinys. B.Komorowskis Kovališkyje lankėsi jau ne kartą.
STT nusitaikė į universitetą
Reaguodamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtą tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tvirtina neturintis duomenų, kad renovuojant universiteto korpusą buvo klastojami dokumentai, o visos viešųjų pirkimų procedūros esą buvo vykdomos laikantis įstatymų. „Norime pabrėžti, kad Universitetui nežinomas nė vienas suklastotas dokumentas. Problemų galėjo kilti nebent dėl to, kad kontroliuojančios institucijos pasigedo kai kurių formalių pirkimo dokumentų“, – rašoma universiteto atsakyme BNS. LEU nurodo, kad turėjo būti koreguojamas aliuminio vitrinų įrengimas, nes vitrinų išdėstymas „neatitiko kitų pastato esamų konstrukcijų išdėstymo“. Esą, techninis projektas ir rangos sutartyje numatyti darbai ir buvo koreguojami „siekiant ištaisyti šias klaidas“. Universitetas teigia „pasirengęs visapusiškai bendradarbiauti“ su tyrėjais tiriant „bet kokius iškilusius neaiškumus“. Gamtos mokslų fakulteto korpuso renovacijos darbai buvo baigti 2015 m. vasario mėnesį. STT įtaria, kad buvo sugalvota nusikalstama schema, kaip darbus pakeisti kitais ir gauti ES fondų lėšas. Įtarimų STT kol kas niekam nepareiškė.
Rugsėjį - įmonių bankroto banga
Ką tik pasibaigęs rugsėjis buvo itin nelinksmas net 224 Lietuvos įmonėms, kurios buvo paskelbtos bankrutuojančiomis. Tokio didelio bankrotų šuolio per mėnesį UAB Creditreform Lietuva ekspertai nefiksavo šešerius metus. „Bjūranti ekonomikos būklė jau pradeda atsišaukti įmonių nemokumu ir bankrotais, - sako UAB Creditreform Lietuva verslo analitikė Alina Rauktytė, - palyginti su pernai metu rugsėju šiemet bankrutuojančiomis paskelbta 76, o lyginant su šiemetiniu rugpjūčiu - 112 įmonėmis daugiau.“ „Labiausiai nuo bankrotų kentėjo smulkios įmonės, įdarbinusios 1-9 darbuotojus. Lyginant su pernai metu rugsėju, šiemet labiausiai bankrutuojančiųjų padaugėjo prekyboje (+20 įmonių), statybos (pastatų statybos) sektoriuje (+19), profesine moksline ir technine veikla užsiimančiose įmonėse (+10). Pagal apskritis pirmavo Vilniaus apskrityje veikiantys verslai (+74), tačiau liūdnoka statistika išsiskyrė ir Telšiai. Jei prieš metus čia bankrutuojančiomis paskelbtos 4 kompanijos, tai šį rugsėjį – 11. „ Per 2012 m. devynis mėnesius bankrutuojančiomis tapo 943, 2013 m. - 1131, 2014 m. – 1184, 2015 m. – 1488 Lietuvos įmonės,“ - vardija UAB Creditreform Lietuva analitikė.
Darbo partija dėl biudžeto nenusileidžia
Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė tvirtina, kad Darbo partija reikalaus, jog kitų metų biudžete atsispindėtų partijos reikalavimai. „Darbo partija tikrai kalbėsis su koalicijos partneriais ir vis dėlto reikalaus pagrindinių trijų dalykų – minimalios mėnesio algos padidinimo, mokytojų atlyginimų ir pensijų padidinimo“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovė. Premjeras Algirdas Butkevičius sukritikavo valdančiosios koalicijos partnerės – Darbo partijos siūlomą minimalaus atlyginimo didinimą iki 437 eurų – jo nuomone, tai ilgainiui padarytų didelę žalą ekonomikai. MMA buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Darbo partijos deleguoti ministrai Vyriausybėje susilaikė ir nebalsavo dėl kitų metų biudžeto projekto. Seimas rugsėjo pabaigoje pritarė „darbiečių“ siūlytai rezoliucijai nuo 2016 metų liepos MMA padidinti iki 437 eurų. Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis rugsėjį teigė tikintis, kad su koalicijos partneriais pavyks dėl to sutarti, tačiau neatsakė, ar partija Seime balsuos už kitų metų biudžeto projektą, jei į jos siūlymus nebus atsižvelgta. Nuo kitų metų sausio MMA didėja 25 eurais iki 350 eurų.
Perspėjo dėl incidentų Baltijos jūroje
Rusijos karinis aktyvumas sukelia incidentų ne tik pietiniame, bet ir rytiniame NATO sparne, įskaitant ir Baltijos jūrą, sako Lietuvos nuolatinis atstovas prie Aljanso Vytautas Leškevičius. Jis teigė tokią poziciją išsakęs pirmadienį skubiai sušaukto susitikimo dėl Sirijos krizės metu. „Lietuva priminė, kad tokie incidentai vyksta ne tik palei pietinį Aljanso flangą, bet ir aplink rytinį“, - telefonu iš Briuselio sakė V.Leškevičius, turėdamas omenyje incidentą, kai Rusijos karo orlaiviai savaitgalį pažeidė Turkijos oro erdvę. Ambasadorius teigė Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje priminęs sąjungininkams incidentus, „kurie vyksta Rusijos orlaiviams skrendant su išjungtais automatiniais atsakikliais arba be iš anksto užpildytų tinkamų dokumentų“. Lietuva porą pastarųjų metų stebi didesnį Rusijos karinį aktyvumą virš Baltijos jūros. V.Leškevičius taip pat įspėjo NATO narių ambasadorius apie Rusijos „agresyvią laikyseną“, kai jos karinis laivynas „kišasi ir trukdo“ komercinei laivybai išskirtinėje Lietuvos ekonominėje zonoje. Ambasadorius paragino sąjungininkus stiprinti atgrasymo priemones ir kolektyvinę gynybą tiek rytiniame, tiek pietiniame NATO sparne.
Valstybės kontrolė perspėja dėl deficito
Valstybės kontrolė atstovė sako, kad norint pasirengti ateities demografinėms problemoms, valdžia turi turėti mažesnį deficitą. Anot jos, Finansų ministerija prognozuoja per didelį – 1 proc. BVP – 2016-2018 metų struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. „Ilgalaikiu laikotarpiu Lietuva susidurs su vidutine ilgalaikio fiskalinio tvarumo rizika. Tai reiškia, kad dėl senėjančios visuomenės mes turėtume turėti mažesnį deficitą ir būti labiau pasirengę ateities problemoms, – sakė Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi. - Vyriausybė turi galvoti, ką daryti su pensijų sistema, su sveikatos sistema, su senų žmonių priežiūros sistema, su visu sektoriumi, kuris generuoja vis didesnes išlaidas dėl senėjančios visuomenės. (...) Norėtųsi, kad daugiau būtų veiksmų, kurie turėtų ilgalaikį poveikį, nes mes žiūrime kitų metų biudžetą, bet kad jame nepadaryti sprendimai turi ilgalaikį poveikį, nežiūri“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovė. Valstybės kontrolė nurodo, kad valdžios sektoriaus deficitas 2016-2018 metais turėtų siekti 0,5 proc. BVP, nes Lietuva netenkina sąlygų turėti 1 proc. deficitą.
Skandalų įkarštyje traukiasi premjero žentas
Premjero Algirdo Butkevičiaus žentas jau nebėra viešųjų ryšių ir renginių organizavimo bendrovės „Ministerium“ akcininku. Registrų centro duomenimis, spalio 6 dieną įregistruotas vienintelis įmonės akcininkas – Mantas Krasauskas. Premjero žentas Evaldas Vaitasius praėjusią savaitę paskelbė parduodantis savo valdomas 50 proc. bendrovės „Ministerium“ akcijas. A.Butkevičius tuomet teigė tikįs, kad sprendimas parduoti akcijas „grąžins šeimai ramybę“. E.Vaitasius 50 proc. „Ministerium“ akcijų šiemet balandį įsigijo iš likusias įmonės akcijas valdžiusio Manto Krasausko, kuris anksčiau jas įsigijo iš buvusios premjero visuomeninės patarėjos Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnaus Simono Giedraičio. Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo metu tiria kelis „Ministerium“ laimėtus konkursus, o Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustačiusi nusikaltimo požymių įmonės veikloje praėjusią savaitę atsisakė pradėti tyrimą. Konkurencijos taryba liepą jau pradėjo tyrimą dėl galimo bendrovės dalyvavimo karteliniuose susitarimuose. A.Butkevičius tikina nieko nežinantis apie konkursus ir nesikišantis į privačių ūkio subjektų reikalus, nesinaudoja ministro pirmininko tarnybine padėtimi.
