Siūloma gaivinti Vilniaus Vašingtono skverą
Liepos 23-ąją Vilniaus Vašingtono skvere plevėsuos Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavos. Tai bus vienas iš akcentų, kuriuo ketinama pažymėti 75-ąsias JAV deklaracijos dėl Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo metines. Ši šventė galėtų tapti ir tam tikra paskata gaivinti šį gražų, bet primirštą skverą miesto centre. Sostinės savivaldybėje trečiadienį apsilankė Seimo narys Emanuelis Zingeris, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Politikos direktorius Rolandas Kačinskas, URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo departamento direktorius Renatas Norkus, URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Giedrius Puodžiūnas. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius iš jų sulaukė siūlymo, kaip ir kas galėtų atgaivinti Vašingtono skverą. Esą ši vieta, šiuo metu teturinti fontaną ir keletą suoliukų, galėtų tapti savotiškos Lietuvos ir JAV bendruomenės susibūrimo vieta. Ta pati bendruomenė skveru ir rūpintųsi, jį prižiūrėtų bei tvarkytų, o švenčiant Lietuvos ir JAV partnerystei svarbias datas jame rengtų susibūrimus ir viešus renginius, tarkim, akcijas su abiejų šalių vėliavų pakėlimu, barbekiu, koncertais ir pan. Po kelių savaičių, liepos 23 dieną, panašus renginys šioje vietoje ir vyks, o ateityje galbūt taps tradicija.
Areštuotas visas „Air Lituanicos“ turtas
Teismas nutarė areštuoti visą Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir bankrutuojančios oro bendrovės „Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją sprendimą priėmė Vilniaus šilumos tinklų prašymu, nes oro bendrovė jau pakankamai ilgai neatsiskaito, skolos suma yra didelė. Teismas taip pat sustabdė „Air Lituanicos“ turto išieškojimą ir realizavimą pagal teismų ir kitus sprendimus. Laikinas turto areštas galios, kol teismas išnagrinės Vilniaus šilumos tinklų ir „Air Lituanica“ direktoriaus Nerijaus Juknos prašymą iškelti pastarajai bankroto bylą. Birželio pabaigoje įmonės kreditoriai nutarė nepradėti bendrovės bankroto procedūros ne teismo tvarka - prieš šį siūlymą balsavo tik vienas kreditorius - Vilniaus šilumos tinklai, turintys 27,78 proc. balsų. N.Jukna tuomet sakė apgailestaujantis dėl to, nes neteisminė procedūra būtų buvusi aiškesnė ir skaidresnė. Po tokio sprendimo jis ketino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. „Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė gegužės 22 dieną, o po savaitės pranešė ketinanti inicijuoti bankrotą. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos eksportas dar neatsigauna
Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo lėčiau, nei prognozuota, dėl prastesnių eksporto rodiklių. „Reikia pripažinti, kad šių metų pirmojo ketvirčio augimo prognozė buvo mažesnė, negu buvo tikėtasi. Atlikę analizę, pamatėme, kad eksportas per keturis pirmus šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2014 m., vis dar yra mažesnis 12 proc. Tas mažėjimas iš esmės yra dėl to, kad ta dalis prekių ir paslaugų, kuri buvo eksportuojama į Rusiją, vis dėlto į kitas šalis dar nėra tokio dydžio eksporto atsigavimo. Eksportas į ES šalis yra išaugęs, lyginant mano minėtais laikotarpiais, 5 proc., į kitas ne ES šalis, be Rusijos, maždaug 6-7 proc. Kaip matome, per ateinančius mėnesius, metus dar mums reikia, kad eksportas padidėtų 7-8 proc., tada mūsų ekonominis planas tikrai būtų įgyvendintas. Tikimės, kad padidės vidaus vartojimas. Antrajame šių metų pusmetyje prasidės ES struktūrinių lėšų naudojimas iš 2014-2020 m. finansinės perspektyvos“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Lietuva ruošiasi deryboms dėl pabėgėlių skaičiaus
Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai ruošiasi deryboms, kaip paskirstyti Pietų Europą užplūdusius pabėgėlius iš Afrikos. ES šalys sutarė per dvejus pasidalyti 40 tūkst. pabėgėlių iš Italijos bei Graikijos ir dar 20 tūkst., esančių trečiosiose šalyse. Pasidalyti našta siūloma po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Derybose Lietuvai atstovaus vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, nes ministras Saulius Skvernelis atostogauja. Viceministras teigė, kad „pastarosiomis dienomis vyksta intensyvus derybinis darbas tiek dvišaliu pagrindu, tiek darbiniuose formatuose“. Pasak jo, Lietuva yra pasirengusi „padėti žmonėms, bėgantiems nuo karo ir kovojantiems už savo gyvybes“. Lietuva nepritarė pirminiam Europos Komisijos siūlymui priimti iki 710 pabėgėlių. Lietuvos diplomatų teigimu, tąkart mažesnėms ES šalims tenkantį pabėgėlių skaičių išpūtė tai, jog Briuselis vertino anksčiau vykdytas perkėlimo ir priėmimo programas.
E.Jankevičius teigė sieksiantis, kad „Lietuvai reikėtų perkelti mažesnius skaičius, nei buvo pirminiai siūlomi Komisijos“, bet konkrečių naujų skaičių nenurodė.
Atkasta masinė kapavietė
Šiaulių pramonės parke tiesiant kelią aptikta masinių žudynių vieta. Spėjama, kad čia gali būti palaidota per 700 kalinių, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą sušaudė ir užkasė vokiečių naciai. Aptikus palaikus kelio tiesimo darbai buvo sustabdyti, prasidėjo archeologiniai tyrimai. Kadangi čia vykdomi beveik 10 mln. eurų pramonės parko antrojo etapo infrastruktūros įrengimo darbai ir taip vėluoja, papildoma gaišatis kelia susirūpinimą Šiaulių miesto valdžiai. Šiaulių miesto taryba sudarė komisiją dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo. Ji turės kuo skubiau priimti sprendimą – perlaidoti palaikus ar palikti. Apie tai, kad šalia naujai rengiamo kelio yra masinių žudynių vieta, buvo žinoma jau seniai. Ši į Kultūros vertybių registrą įtraukta paminklinė teritorija yra aptverta ir pažymėta memorialine lenta.
Tiesiant kelią į tai buvo atsižvelgta – pagal parengtą projektą požeminės komunikacijos turėjo žudynių vietą aplenkti. Archeologė Audronė Šapaitė tai, kad bandant aplenkti kapavietę atkasti žmonių palaikai, aiškino tuo, jog masinių žudynių vieta remiantis liudininkų pasakojimais galėjo būti netiksliai nustatyta.
Ekonomikai smogia afrikinis kiaulių maras
Afrikinis kiaulių maras (AKM) kiaulių ūkyje paskutinį kartą buvo nustatytas prieš metus, tačiau ši liga nė nesiruošia trauktis ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių. Lietuvoje nuo šių metų pradžios užregistruota daugiau kaip 40 vietų, kuriose rasti nugaišę ar nušauti AKM sergantys šernai, Latvijoje – 180 vietų, Estijoje – 112, Lenkijoje – 39. Afrikinis kiaulių maras ne tik smarkiai mažina kaimo žmonių iki šiol gautas pajamas, bet ir kerta stiprų smūgį valstybių ekonomikai. Dėl afrikinio kiaulių maro patirti nuostoliai – didžiuliai. Kiaulių laikytojams, kurie valdžios institucijos nurodymu vykdė priverstines AKM prevencijos arba AKM židinio likvidavimo priemones ir patyrė papildomas išlaidas ar nuostolius, per 2013–2015 m. buvo išmokėta daugiau nei 1,7 mln. eurų kompensacijų. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos duomenimis, profesionalūs augintojai per aštuonis mėnesius iki birželio 1 d. dėl kiaulių supirkimo kainų skirtumo patyrė beveik 400 000 eurų dydžio nuostolius. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis kartu su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrais Vilniuje aptars galimus tolesnius sprendimus dėl afrikinio kiaulių maro padarinių regione šalinimo.
Šiemet pirmakursių aukštosiose mokyklose gali būti 10 proc. mažiau
Mažėja norinčiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet pirmakursių gali būti mažiau net 10 procentų. Didžiausi konkursai, prognozuojama, bus į biomedicinos studijas – net kas ketvirtas stojantysis išreiškė norą studijuoti su medicina susijusius mokslus. Pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas liko 10 dienų. Norą siekti aukštojo mokslo jau pareiškė daugiau nei 21 tūkstantis abiturientų. Per likusį laiką tikimasi sulaukti dar mažiausiai 10 tūkstančių prašymų. „Aukštosios mokyklos turi vis gilėjantį rūpestį – iš kur imti studentų, todėl reikia galvoti ir apie užsienio studentus, o valstybei reiktų galvoti apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą – vis tos pačios 43 aukštosios mokyklos“, – sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. „Šiemet nesimato daug stojančiųjų į informacinių technologijų dalyko, matematikos mokytojus. Ko gero, be valstybinio reguliavimo bus sudėtinga, nes jau dabar geresnės gimnazijos skambina, prašo informacinių technologijų mokytojų“, – teigia P. Žiliukas. Studijuoti kviečia 43 aukštosios mokyklos. Šiemet jos siūlo beveik 40 naujų programų, kol kas tik 10 jų sulaukė abiturientų dėmesio.
Socialdemokratės siūlo nustatyti lyties kvotą vadovams
Trys Seimo narės socialdemokratės siūlo įstatyme nustatyti lyties kvotą valstybės, savivaldybių ir kai kurių įmonių bei įstaigų vadovybėms. Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Orinta Leiputė parengė bei Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisą, kuri įpareigotų valstybės ir savivaldybių institucijas, kad jų „įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų“. Anot projekto, ši nuostata įvedama kaip laikina, pozityvios diskriminacijos priemonė, ji įsigaliotų nuo 2018 metų, jeigu iki to laiko ir šiaip nebūtų pasiektas 30 proc. vienos lyties atstovų dalyvavimas. G.Purvaneckienė trečiadienį sakė, kad minėtą reikalavimą įmanoma būtų įgyvendinti, jeigu „tik būtų supratimas ir noras“. Projekte taip pat numatyta, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos turėtų užtikrinti, jog rengiamuose viešųjų pirkimų dokumentuose būtų integruotas lyčių aspektas, įtrauktas moterų ir vyrų lygybės principas. Be to, siūloma įpareigoti Vyriausybę kasmet įvertinti pažangą įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes bei turėtų pateikti Seimui ir visuomenei metinę ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir išliekančias problemas.
Mokslininkai ieškos šalies gerovės sprendimų
Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių“ pasirodymų keliuose prevencijai ir mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę. Šiems ir kitiems nacionalinės reikšmės moksliniams tyrimams įvairioms mokslo ir studijų institucijoms konkurso būdu paskirstyta daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. Eurų. Lietuvos mokslo tarybos administruojamos programos „Gerovės visuomenė“ pirmam konkursui iš viso buvo pateikta 116 paraiškų, o finansavimas skirtas 13 projektų. Dar 7 projektai atrinkti į rezervinį finansuojamų projektų sąrašą. Paraiškas, kaip vykdančiosios institucijos, pateikė 20 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, o vykdytojais atrinktos 5. Paskelbus finansavimo rezultatus paaiškėjo, kad daugiausia – penkis – projektus vykdyti patikėta Vilniaus universiteto mokslininkams. Bendra universiteto numatytų projektų vertė – 482 664 eurų. Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas (keturi 409 155 eurų vertės projektai), Kauno technologijos universitetas (du 202 999 eurų vertės projektai), Mykolo Romerio universitetas (103 260 eurų vertės projektas) bei Lietuvos socialinių tyrimų centras (103 767 eurų vertės projektas).
