Merais tapti siekia ir teistieji
Merų regalijų siekia daugiau nei dvi dešimtys pretendentų, kuriuos teismai yra pripažinę kaltais dėl įvairių nusikaltimų. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, įrašai apie teistumą darko ir didžiųjų partijų, ir visuomeninių komitetų, ir savarankiškai savo kandidatūras į savivaldybių vadovus keliančių asmenų biografijas. Dokumentų klastojimas, kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, apgaulinga buhalterinė apskaita, reketas, smurtavimas, naminės degtinės gabenimas - tokios praeities nuodėmės slegia pretendentus į savivaldybių merus. Tarp žinomesnių teistų pretendentų - sostinės meras, Lietuvos laisvės sąjungos vadovas Artūras Zuokas (dėl pasikėsinimo papirkti), į Klaipėdos rajono vadovo kėdę nusitaikęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronius Markauskas (už žemdirbių protesto akcijų organizavimą). Rinkimuose dalyvauti siekiantys asmenys turi anketoje nurodyti teistumą. Nuslėpus teistumą, tokie asmenys po patikros braukiami iš kandidatų sąrašų.
Aptarė investavimo galimybes
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume Davose, kuriame su pasaulinių kompanijų atstovais ir įtakingais verslininkais aptarė investavimo galimybes Lietuvoje. Prezidentė susitiko su „Google“, „Thremofisher“ ir „Hitachi“ kompanijų atstovais. Susitikime su „Google“ pasaulinio tinklo rinkodaros vadove Loraine Twohill kalbėta apie šios kompanijos ketinimus Vilniuje atidaryti regioninę atstovybę Baltijos šalims. Stambios JAV farmacinės įmonės „Thermofisher“ prezidentas Marc N. Casper šalies vadovei pristatė savo kompanijos investicijų plėtros planus Kaune. Medicinos ir farmacijos produktus gaminanti įmonė dar praėjusiais metais Lietuvoje investavo virš 9 milijonų JAV dolerių ir yra sukūrusi daugiau nei 400 darbo vietų. Susitikime su Japonijos energetikos kompanijos „Hitachi“ atstovais aptartos bendradarbiavimo energetikos srityje galimybės. Šalies vadovė pabrėžė, jog auganti šalies ekonomika, greita pažangių technologijų ir komunikacijų plėtra, spartus internetas, aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsienio verslui sukuria palankią investicinę aplinką Lietuvoje.
NATO Lietuvoje steigs štabą
NATO karinis komitetas ketvirtadienį pritarė tarptautinių štabų steigimui Lietuvoje ir dar penkiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ir teiks šį pasiūlymą gynybos ministrams, patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Jo teigimu, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiajam vadui (SACEUR) tiesiogiai pavaldų štabą svarstoma įkurti Vilniuje šalia Jungtinio štabo, pusę personalo jame sudarys lietuviai, kitą pusę - tarptautinės pajėgos. Pasak generolo, kiti panašūs štabai turėtų būti įkurti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tai ketinama padaryti šiemet. Štabų steigimą vasario pradžioje turėtų patvirtinti NATO gynybos ministrai. „Lietuvai yra geros žinios. Mums pavyko pasiekto to, ko mes norėjome“, - teigė generolas. Štabas bus „jungtis tarp nacionalinių pajėgų, Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir vyriausiosios NATO vadovybės Europoje“, sakė J. V. Žukas. Pasak generolo, diskusijose taip pat patvirtinti planai įkurti ypač greitojo reagavimo pajėgas (angl. VJTF) ir iškeltas klausimas, kad NATO turi peržiūrėti savo strategiją ir įvertinti naujas grėsmes.
Lietuva taikosi į EBPO
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Pasaulio ekonomikos forume Davose susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angelu Gurria, su kuriuo aptarė Lietuvos pažangą siekiant pradėti derybas dėl narystės šioje prestižinėje organizacijoje. Lietuva šiemet tikisi kvietimo pradėti derybas dėl narystės EBPO. Sprendimas dėl derybų pradžios turėtų būti priimtas birželį, įvertinus Lietuvos namų darbus ir Narystės veiksmų plano įgyvendinimą, informuoja prezidentūra. Šalies vadovės teigimu, narystė vienoje įtakingiausių pasaulio organizacijų būtų svarbus tarptautinis Lietuvos įvertinimas ir nauja galimybė geriau ginti savo interesus, dalyvauti priimant globalius sprendimus. „Tai ne tik sustiprins Lietuvos tarptautinį prestižą, bet ir duos didelę naudą šalies ekonomikai ir žmonėms. Lietuva taps patrauklesnė užsienio investuotojams, pagerės mūsų skolinimosi reitingai ir kaštai", – sakė šalies vadovė. Lietuva dabar aktyviai dalyvauja EBPO komitetuose ir darbo grupėse. Lietuvos atstovai bendradarbiauja su EBPO ekspertais konkurencijos stiprinimo, ekonomikos liberalizavimo ir kovos su korupcija srityse. Lietuva taip pat prisideda teikiant EBPO paramą Ukrainai.
Palaiko dvigubą pilietybę
Dvigubos pilietybės įteisinimui Lietuvoje pritaria daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai. Į klausimą „Ar Jūs pritariate dvigubos pilietybės įteisinimui Lietuvoje?“, teigiamai atsakė 57 proc. respondentų, 29 proc. buvo prieš, kiti nuomonės neturėjo. Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o tam reikalingas referendumas. Jame Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją balsavus daugiau kaip pusei visų rinkėjų. Politikai svarsto galimybę referendumą surengti 2016 metais kartu su Seimo rinkimais, tačiau kol kas nenuspręsta, koks klausimas būtų pateiktas. Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
Transliacijų nutraukti neprireikė
Rusijos televizijos kanalo „Ren TV Baltic“ retransliavimas Lietuvoje nenutrauktas, nes neberodomos draudžiamos programos, teigia Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). „Dar nespėjus įsigalioti komisijos sprendimui, šios programos rengėjas – „BMA Ltd.“ – pats pertvarkė jos tinklelį taip, kad jame nebeliko komisijos sprendimu draudžiamų programų. Jos buvo pakeistos Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusios valstybės – Ukrainos televizijos programomis. Todėl visa programa gali būti ir toliau retransliuojama Lietuvos Respublikoje“, – rašoma trečiadienį išplatintame komisijos pranešime. Pagal LRTK sprendimą, kurį patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, visi Lietuvos teritorijoje televizijos programą „Ren TV Baltic“ retransliuojantys retransliuotojai, trims mėnesiams – nuo sausio 18-osios iki balandžio 17-osios – negali programos dalių, kurios yra pagamintos ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir kitose Europos Tarybos konvenciją dėl Televizijos be sienų ratifikavusiose Europos valstybėse.
Atvyks Švedijos karališkoji šeima
Lietuvoje rudenį planuojamas Švedijos karališkosios šeimos vizitas. Pasak vyriausiosios prezidentės patarėjos užsienio politikos klausimais Jovitos Neliupšienės, taip pat šiemet laukiama Islandijos ir Baltijos šalių prezidentų. „Simboliška, kad šiais metais tikimės pabaigti elektros jungtį su Švedija, tai rudenį laukiamas ir karališkosios šeimos vizitas – išskirtinis savo protokoliniais elementais. Tai bus valstybinis karališkosios šeimos vizitas. Iš tiesų turėtų būti vainikuojantis mūsų santykius su Švedija, su Šiaurės valstybėmis“, – Žinių radijui antradienį sakė J.Neliupšienė. Minint Nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, planuojamas oficialus Islandijos prezidento vizitas. „Vistik Islandija yra ta valstybė, kuriai mes turime ypatingų sentimentų, nes tai valstybė, kuri pirmoji pripažino mūsų atkurtą nepriklausomybę“, – kalbėjo J.Neliupšienė. Baltijos tarybai šiemet pirmininkaujančioje Lietuvoje rudenį vyks ir trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas.
Rinkodarininkai prieš kalbininkus
Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) išreiškė susirūpinimą dėl Seime svarstomo Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekto, galinčio turėti neigiamos įtakos Lietuvos verslui. Pasak specialistų, siekis šalia prekių ženklų žymėti prekybos ar paslaugos teikimo vietą ar bendrinį pavadinimą lietuvių kalba, įveda naujus perteklinius reikalavimus verslui ir yra betikslis. „Siūloma 17 straipsnio formuluotė reiškia, kad šalia prekės ženklo reikalaujama parašyti prekių ar paslaugų kategoriją, pavyzdžiui nurodyti, kad tai yra degalinė, parduotuvė ar kioskas, – teigia LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. – Manome, kad šis reikalavimas yra netikslingas – juk pats prekės ženklo savininkas yra suinteresuotas pritraukti vartotojus ir sprendžia kokie užrašai reikalingi. Daugumai prekės ženklų prierašai tiesiog taps pertekline informacija, mažinančia paties ženklo matomumą. Papildoma informacija nėra naudinga nei užsienio svečiams, nei Lietuvos gyventojams.“ S. Bartkus pabrėžia, kad kritika išreiškiama ne dėl visų užrašų lietuvių kalba ar paties Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo poreikio, o dėl prievartinio reikalavimo rašyti kategorijos pavadinimą šalia prekės ženklo.
