Rinkimų prognozės - norinčiųjų gausybė
Maždaug dėl 1,5 tūkst. savivaldybių tarybų mandatų kitų metų kovą vyksiančiuose rinkimuose varžysis 14–16 tūkst. kandidatų, o į 60-ties savivaldybių merus kandidatuos keli šimtai kandidatų, prognozuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Kaip pranešė VRK vadovas, visuomenininkai kol kas yra užregistravę 58 visuomeninius rinkimų komitetus 30-yje savivaldybių. Ar jie visi galės dalyvauti rinkimuose, priklausys nuo sėkmės renkant parašus. Visos 24 politinės partijos yra užsiregistravusios politinės kampanijos dalyvėmis. Visi keliami kandidatų sąrašai ir kandidatai bus užregistruoti tik tuomet, kai sulauks pakankamo rinkėjų palaikymo. Reikiamų surinkti parašų skaičius svyruoja nuo 100 parašų Rietave iki 1700 parašų Vilniaus mieste. Besikeliantieji Kaune turės surinkti 1300, Klaipėdoje – 860, Šiauliuose – 570, Panevėžyje – 550 parašų. Taip pat per spaudos konferenciją pristatytos visuomeninių judėjimų iniciatyvos savivaldos rinkimams. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 1 dieną. Pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.
Nukaldintos paskutinės lito monetos
Jau nukaldinta ir netrukus į apyvartą bus išleidžiama paskutinė litų moneta – 50 litų nominalo kolekcinė moneta „Forma“. Monetos averse kruopščiai išraižytas stilizuotas Lietuvos Respublikos herbo atvaizdas sukuria pulsuojantį judėjimo efektą.
Reverse pavaizduoti optinio meno motyvai, ritmiškai pasikartojantys įvairaus dydžio apskritimai ir sferinis sidabro rutuliukas centre sukelia sukimosi, judėjimo ir erdvės optinę iliuziją. Monetos grafinius projektus sukūrė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Monetas kaldina UAB Lietuvos monetų kalykla 3 tūkst. tiražu. Monetų nuo jų išleidimo dienos bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje. Kitais metais kolekcinės monetos bus leidžiamos eurais. Pirmąją 50 eurų auksinę monetą planuojama išleisti sausį, ji bus skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Istorinė kolekcinė moneta „Forma“ bus pristatyta Vilniaus dailės akademijos galerijoje gruodžio 16 dieną.
Pagal ekonominę laisvę pirmauja Klaipėda
Klaipėda jau ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama pagal žmonių ekonominę laisvę. Specialiame savivaldybių indekse uostamiestis išliko pirmas, surinkęs 81 balą iš 100. Antroje vietoje liko Vilnius (75 balai), trečiojoje – Panevėžys (63,6 balo), trečiadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Ketvirtoje vietoje liko Kaunas su 61,3 balo, penktas – Alytus (56,9 balo). Tarp rajonų pirmąją vietą šiais metais užėmė Kauno rajonas, surinkęs 70,2 balo, po jo sekė Plungės (68 balo), Klaipėdos (65,8) ir Druskininkų (63,9) rajonai. Prasčiausiai šiemet įvertinti Šiauliai (34,1 balo) ir Alytaus rajonas (26,4 balo). Geriausi gyventojams šiemet pripažinti Klaipėda ir Plungės rajonas, investuotojams – Vilnius ir Kėdainių rajonas, valdymo prasme – Klaipėda ir Kretingos rajonas. Savivaldybės surikiuotos pagal tai, kaip jos užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja veiklos skaidrumą. Indekse buvo vertinamos devynios aktualiausios savivaldybių veiklos sritys – komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.
Rinks duomenis apie žmonių sveikatą
Seimas leido statistikos tikslais rinkti duomenis apie žmonių sveikatą. Tai daryti galės Sveikatos apsaugos ministerija ir jos įgaliotos institucijos registruose ir valstybės informacinėse sistemose, numato antradienį priimtos Visuomenė sveikatos stebėsenos įstatymo pataisos. Pagal jas, minimos institucijos turės teisę tvarkyti asmens kodą, ypatingus asmens duomenis apie sveikatą, bet panaudoti duomenys turės būti nedelsiant pakeisti taip, kad nebūtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Projektą inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, kurios teigimu, taip bus sudarytos galimybės operatyviai surinkti kokybišką informaciją apie sergamumą įvairiomis ligomis, įvertinti sveikatos netolygumų mastą, betarpiškus gydymo rezultatus, sudaryti prielaidas įvertinti profilaktinių priemonių efektyvumą ir kt. Įstatymu bus užtikrinti statistikos tikslais surinktų ir panaudotų asmens duomenų apie sveikatą, asmens kodo apsauga – panaudoti statistikos tikslais, duomenys bus pateikiami apibendrinti, todėl nebus įmanoma identifikuoti asmens, teigiama aiškinamajame rašte.
Demonstravo karinę techniką
Savaitgalį Baltijos jūroje, neutraliuose vandenyse, pastebėta Rusijos karinių laivų grupė, lydima orlaivių, o sekmadienį virš šių vandenų skraidė šios šalies kariniai orlaiviai. Šeštadienį buvo pastebėta Rusijos Federacijos karinių laivų grupė (22 laivai), lydima karinių orlaivių. Karinių oro pajėgų stebėjimo duomenimis grupės sudėtyje galėjo būti transportiniai orlaiviai ir bombonešiai. Karinius orlaivius atpažino kaimyninių valstybių naikintuvai. Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nekilo, praneša Krašto apsaugos ministerija. Stebėti situaciją jūroje buvo išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“ P11. Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo tris kartus. Jie atpažino ir palydėjo virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusius orlaivius: keturis Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų strateginius bombonešius TU-95 ir du strateginius bombonešius TU-22. Jie skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais ir neatsakė į NATO naikintuvų pilotų bandymus užmegzti radijo ryšį. Taip pat du kartus atpažinti ir palydėti iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą pirmyn ir atgal skridę trys Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų transportiniai orlaiviai TU-134.
Opozicija stabdo SODROS biudžetą
Seimo opozicija stabdo ir antradienį priimtą kitų metų „Sodros“ biudžetą.31 Seimo narys Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) pareiškė, kad priimant įstatymą, padaryta pažeidimų.
Pasak parlamentarų, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pirmininkaudama posėdžiui, paskelbė ypatingą skubą ir opozicijai nesuteikė žodžio pasisakyti dėl vedimo tvarkos, taip sutrukdydama paprašyti pertraukos. Kaip pranešė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, per pertrauką konservatoriai būtų pateikę pasiūlymus.
„Įstatymo priėmimo stadijoje nebuvo galimybių pateikti ir svarstyti Seimo opozicijos pateiktų pataisų. Tokiu būdu Seimo narių statutinės teisės buvo šiurkščiai pažeistos“, - rašoma TS-LKD kreipimesi. Seimas antradienį patvirtino 2015 metų „Sodros“ biudžetą, kuris į prieškrizinį lygį grąžina ligos ir nedarbo išmokas, o nuo kitų metų liepos valdžia padidins ir pensijas. Seimui atsisakius opozicijos reikalavimu kompensacijas pensininkams išmokėti per vienerius metus, didžioji dalis opozicijos balsavime nedalyvavo. Seimo opozicija yra blokavusi ir praėjusią savaitę priimtą kitų metų valstybės biudžeto įstatymą, dėl jo kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Paskelbti Nacionalinės premijos laureatai
Kultūros ministerijoje trečiadienį paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Jais tapo aktoriai Regimantas Adomaitis, Nelė Savičenko, fotomenininkas Algirdas Šeškus, architektas Rolandas Palekas, rašytojas Jakovas Grigorijus Kanovičius ir literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas. R. Adomaitis apdovanotas už legendinius vaidmenis teatre ir kine, aktorė N. Savičenko pagerbta už iškilius moterų vaidmenis ir už ištikimybę teatro menui. Šiuo metu Izraelyje gyvenančiam rašytojui J. G. Kanovičiui apdovanojimas skirtas už humanistinių vertybių sklaidą literatūroje, už istorinės atminties jautrumą. Architektas R. Palekas pagerbtas už miesto ir gamtos darną architektūroje. Fotomenininkas avangardistas A. Šeškus laureatu paskelbtas už originalią šiuolaikinės fotografijos socialumo ir estetikos jungtį. Premijos laureatams įteiks prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga. Nacionalinės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1989 metų. Šiuo metu jos dydis – 104 tūkst. Litų.
Galės dalyvauti tarptautinėse operacijose
Seimas plenariniame posėdyje priėmė Seimo nutarimą, kuriuo nuspręsta nustatyti NATO greitojo reagavimo pajėgoms, ES kovinėms grupėms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2015–2016 m. teisinį pagrindą. Už šį nutarimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Pagal priimtą dokumentą Šiaurės Atlanto Tarybai priėmus sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir (arba) NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą panaudoti Europos Sąjungos kovines grupes ir (arba) Europos Sąjungos karinių vadaviečių personalą tarptautinei operacijai, galės būti siunčiama nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iki 350, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – iki 477 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvauti šiose operacijose. 2014 metais parlamentas tarptautinėse operacijose leido dalyvauti iki 118 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
