Politinių partijų veikloje dalyvaus visi
Seimas pranešė spaudai, kad priėmė Politinių partijų įstatymo preambulės pataisas, įgyvendindamas Sutartyje dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo įtvirtintą reikalavimą užtikrinti piliečiams, kurie nėra tos šalies piliečiai, teisę būti kandidatais per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje ir iš jų išstoti. Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad šią teisę, išskyrus politinių partijų steigimą, taip pat turi Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai be pertraukos pragyvenę Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus ir nesantys kitų šalių partijų ar politinių organizacijų nariais. Kaip ir kiti, jie galės būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės partijos nariais. Įstatymas priimtas už balsavus 70, prieš – 12, susilaikius 20 Seimo narių. Pataisos įsigalios 2015 m. sausio 1 d.
Skubiai paskirtas naujas ministras
Naujuoju vidaus reikalų ministru trečiadienį itin skubiai paskirtas policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Apie tai, kad jis gali užimti šias pareigas premjeras užsiminė po Vyriausybės posėdžio, o nepraėjus nė dviem valandoms prezidentės Dalios Grybauskaitės Spaudos tarnyba pranešė, kad S.Skvernelis jau paskirtas. Prezidentės Spaudos tarnybos teigimu, S. Skvernelis yra vertinamas kaip pareigūnas, sukaupęs didelę patirtį vidaus reikalų sistemoje ir pelnęs žmonių pasitikėjimą. Per tarnybos laikotarpį S. Skvernelis buvo ne kartą skatintas padėkomis ir apdovanotas pasižymėjimo ženklais. Pirmas apie tai, kad vidaus reikalų ministru bus siūloma tapti S. Skverneliui trečiadienį užsiminė premjeras A. Butkevičius. Jo teigimu, S. Skvernelis pasirinktas dėl kompetencijos ir didžiulės patirties, pasiekimų reformuojant policijos sistemą. Partija „Tvarka ir teisingumas“ žadėjo kandidatus į vidaus reikalų ministro postą aptarti trečiadienio vakarą vyksiančiame partijos valdybos posėdyje. Tačiau aptarinėti jau nebebuvo ko. Panašioje situacijoje buvo atsidūrusi ir Darbo partija, kai vakare ketinusi susirinkti aptarti kandidatų į energetikos ministrus, galėjo Roką Masiulį tik pasveikinti buvus paskirtą nauju ministru.
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis
Antradienį mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis. L.Simutis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje. 1955 metais L.Simutis buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje (partizanas, karys savanoris) ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę išėjo 1977 m. Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. „Balsavimas parlamente už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo man viso sunkaus gyvenimo, darbų, vargų, kovų, kančių, svajonių vainikas“, – sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras L.Simutis. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys (karys savanoris). Yra paskelbęs daug straipsnių politine tematika įvairiuose leidiniuose, tarp jų – ir pogrindžio. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.
Teismas spręs „Gintarinės širdies“ likimą
Rašytoja Neringa Dangvydė kreipėsi į teismą, kad į knygynų lentynas būtų sugrąžinta jos parašyta pasakų knyga „Gintarinė širdis“. Šia knygą į saugyklas perkelti ir nebeleisti pardavinėti, nurodė Lietuvos edukologijos universitetas, remdamasis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada neva šioje knygoje esančios pasakos apie homoseksualius herojus gali būti kenksmingos vaikams. „Yra paduotas ieškinys Vilniaus apylinkės teismui. Byloje šiuo metu atsakovas yra Edukologijos universitetas, nes jis priėmė sprendimą uždrausti knygos platinimą. Trečiasis asmuo – Kultūros ministerija“, – nurodė N.Dangvydei atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas. Kol kas byla yra pradinės stadijos, atsakovai atsiliepimų nėra pateikę. A.Žilvinskas nurodo, kad tai pirmasis atvejis nepriklausomoje Lietuvoje, kai dėl cenzūros nukentėjęs asmuo ėmėsi kovoti už savo teises kreipdamasis į teismą. Pati N.Dangvydė tvirtina, kad knygos platinimas buvo nutrauktas dėl diskriminacinių motyvų, o ji pati buvusi apkaltinta valstybės pamatų griovimu. N.Dangvydė pažymi, kad ji tikrai savo pasakose neniekinusi heteroseksualių šeimų ir neaukštinusi homoseksualių santykių. Tiesiog rašiusi, kad visose šeimose įmanoma sugyventi laimingai.
E.Andriukaitis vyks į Ebolos židinius
Europos Sąjungos (ES) sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis planuoja trečiadienį vykti į tris Ebolos viruso krečiamas Vakarų Afrikos valstybes – Sierą Leonę, Liberiją ir Gvinėją, teigiama jo atstovų pranešime spaudai. Tai pirmasis naujojo komisaro darbo vizitas. Jo tikslas įvertinti ir sustiprinti kovos su Ebola priemones regione, iš kurio jis plinta po pasaulį, taip pat į Europą. Penkių dienų kelionės metu, numatyti aukšto lygio susitikimai su trijų valstybių prezidentais, sveikatos ministrais, gydytojais, tarptautinių humanitarinių organizacijų atstovais. Ketinama aplankyti ligonines, kitas svarbias kovai su virusu vietas. Komisaras vyksta kartu su Kipro atstovu Christu Stilianidžiu, kuris paskirtas Bendrijos kovos su Ebolos karštinės epidemija koordinatoriumi. Ch.Stilianidis naujos sudėties Europos Komisijoje tapo už humanitarinę pagalbą atsakingu komisaru. ES iki šiol sutelkė 900 milijonų eurų fondą kovai su Ebolos krize, kuri jau nusinešė daugiau kaip 5 000 žmonių gyvybes.
Beveik trečdalis gyventojų – ties skurdo riba
Beveik trečdalis – 30,8 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo antradienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2011-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 2,6 punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (48 proc.), Rumunijoje (40,4 proc.), Graikijoje (35,7 proc.), Latvijoje (35,1 proc.) ir Vengrijoje (33,5 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 23,5 proc., o vidutiniškai ES – 24,5 proc. Geriausiai pagal šį rodiklį ES atrodė Čekija (14,6 proc.), Olandija (15,9 proc.) ir Suomija (16 proc.). Pagal tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidurkio. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 610 tūkst. asmenų, kurie sudarė 20,6 proc. visų šalies gyventojų. Ši riba pernai buvo 811 litų per mėnesį vienam žmogui ir 1703 litai – šeimai, kurioje yra iš du suaugę bei du vaikai iki 14 metų.
Oro tarša kai kur viršija normas
Tebesitęsiant sausiems orams, kai kur Lietuvoje kietųjų dalelių koncentracija yra didesnė nei saugios sveikatai ribos. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, sekmadienį vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija ribinę vertę viršijo Klaipėdoje centre, kai kuriuose kituose miestuose jų koncentracija buvo padidėjusi. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienį ir antradienį lietaus nenumatoma, pūs vidutinio stiprumo pietvakarių, pietų krypčių vėjas. Sąlygos teršalams sklaidytis bus vidutiniškai palankios, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išaugs, daugelyje miestų bus didelė užterštumo ribos viršijimo tikimybė. Anot specialistų, oro užterštumo padidėjimui pastaruoju metu daugiausia įtakos turi energetikos įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, transporto keliama tarša. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis oro užterštumas turi įtakos žmonių sveikatai. „Taip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, tas yra ištyrinėta. Šįryt praktiškai visose stotelėse Vilniaus mieste ir daugumoje Lietuvos miestų oro tarša viršija leistiną lygį. Savaitgalį neviršijo, bet šiandien vėl situacija blogėja“, – aiškino A.Razmienė.
Lito monetos virsta aksesuarais
Elektroninėje parduotuvėje etsy.com, prekiaujančioje visame pasaulyje, galima rasti originalių papuošalų ir aksesuarų, kurių gamyboje panaudotos lito monetos. Latvių juvelyro rankose 20 centų moneta tapo sąsagomis, o 2 litų – pakabuku ant kaklo. Papuošalų su lietuviška simbolika kainos svyruoja nuo 9 iki 88,88 JAV dolerio. Toks aksesuaras turėtų patikti ir patriotinius jausmus puoselėjantiems žmonėms – ir gyvenantiems Lietuvoje, ir emigracijoje. Jie jomis galėtų pasipuošti per valstybines šventes. Naudoti valiutą juvelyrikoje leidžiama. Lietuvos bankas yra nustatęs tik banknotų ir monetų atvaizdų naudojimo tvarką. Lietuvos banko Pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus viršininkė Danguolė Liaugminienė papuošalų ir aksesuarų gamybą iš lietuviškų monetų vertina kaip originalią ir jai pritaria. „Tikiu, kad tokie papuošalai gyvens ilgą gyvenimą ir primins buvusį Lietuvos pinigą. Manau, kad papuošalus, kuriuose panaudoti lietuviški pinigai, žmonės dovanos, saugos, perduos iš vienos kartos kitai. Litai bus išsaugoti ir žmonių kolekcijose, muziejuose“, – kalbėjo D.Liaugminienė.
