Jau trečią parą laukiama žinių iš pagrobtų jūrininkų, kurie vakarinėje Afrikos pakrantėje esančio Port Harkorto uosto prieigose tapo Nigerijos piratų įkaitais. Iš keturių pagrobtųjų du – klaipėdiečiai. Jų tapatybės kruopščiai slepiamos. Tyrimą dėl mūsų šalies piliečių pagrobimo pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Port Harkorto uosto prieigose pirmadienio vakarą piratai įsiveržė į šaldytas žuvis iš Afrikos žūklaviečių gabenantį transporto laivą „Solarte“.
Tuo metu ant kapitono tiltelio budėjo pats kapitonas (Ukrainos pilietis), pirmasis jo padėjėjas (Lietuvos pilietis) ir dar du jūrininkai. Preliminariais duomenimis, scenarijus buvo įprastas tokiam „spektakliui“: temstant nedidelis greitaeigis kateris su ginkluotais užpuolikais prisiartino prie „Solarte“, kurio įgula, suprantama, buvo neginkluota, tad priešintis įsibrovėliams negalėjo. Manevruoti, ketinant išvengti užpuolikų, dideliu (92 m ilgio) laivu buvo per vėlu.
Piratai atsigabentomis kopėčiomis užsiropštė ant denio, įsiveržė į kapitono tiltelį ir grasindami ginklais išsivedė keturis ten buvusius žmones. Likusi įgula – 16 jūrininkų – užsibarikadavo mašinų skyriuje. Užpuolikai su įkaitais sėdo į katerį ir dingo iš akių. Nei apie juos, nei apie pagrobtuosius iki vakar vakaro nebuvo jokių žinių. Patį laivą su be kapitono likusia įgula Nigerijos kariškiai atlydėjo į Port Harkorto uostą ir ten juos saugo. Tad jūrininkams esą grėsmės nėra.
Apie įkaitų dramos baigtį kol kas niekas nekalba, nes laivo savininkai iš piratų dar nesulaukė jokių reikalavimų. Užpultas laivas priklauso Sankt Peterburge registruotai Rusijos kompanijai „Rainbow Reefers“, o plaukioja išskleidęs Komorų salų vėliavą. Įgulos įdarbinimo sutartį su laivo savininkais sudarė Klaipėdoje įsikūrusi žvejybos bendrovė „Baltlanta“. Todėl dauguma šio laivo komandos – Lietuvos piliečiai. Laikinasis „Baltlantos“ vadovas Saulius Žukauskas tikino, kad laivo savininkai netrukus po incidento su jais susisiekė. Tačiau jis įsitikinęs, jog per didelis viešumas įkaitams gali pakenkti.
„Kuo mažiau tai bus eskaluojama, tuo lengviau bus tiems, kurie yra pagrobti. Kuo didesnis triukšmas, tuo didesnė išpirkos kaina. Reikia suprasti tuos dalykus. Neabejoju, kad šitos žinutės užpuolikus tikrai pasieks. Tad reikia daugiau kantrybės ir mažiau triukšmo“, – įsitikinęs S.Žukauskas.
Teigiama, kad šiemet tai yra dešimtasis prie Nigerijos krantų piratų užpultas laivas, kai įkaitais paimami įgulos nariai.
„Mano vyras nekart lankėsi Port Harkorte. Atskridusius užsieniečius Nigerijos oro uostuose pasitinka ginkluota apsauga ir palydi iki pat viešbučių. Visi žino, kokia tai šalis“, – apie Afrikoje jūrininkus tykančius pavojus dienraščiui ne taip seniai pasakojo Jūrininkų žmonų sąjungos vadovė klaipėdietė Jelena Krochina.
Apie tai, kad pirmadienio vakarą Afrikos pakrantėje Lietuvos piliečiai pateko į didelę bėdą, netrukus informuota ir mūsų šalies Vyriausybė. Tačiau jūrininkų asmens duomenys neskelbiami dėl jų pačių saugumo, artimieji apie incidentą informuoti.
Antradienį Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl spalio 19 d. Port Harkorto uosto prieigose užpulto laivo ir pagrobtų dviejų Lietuvos piliečių. Policijos departamentas informavo, kad šiuo metu atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, renkant visą su šiuo nusikaltimu susijusią informaciją.
„Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų“, – teigia Policijos departamentas. Tačiau tikimybė, kad Afrikos nusikaltėliai bus baudžiami pagal Lietuvos įstatymus ne tik menka, bet ir juokinga.
Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovo Petro Bekėžos, yra ir tarptautiniai įstatymai, kurie taip pat labai griežtai baudžia už piratavimą.
„Yra kalėjimai Afrikoje, kur kalinami tie piratai. Bausmė gali siekti ir iki 10 metų nelaisvės, priklausomai nuo to, ką jie padarė: ar tik plėšikavo, ar ką nors nužudė. O čia, Lietuvoje, ar reikalingas toks tyrimas, net nežinau. Galbūt, jei bus pagauti tie pagrobėjai, jiems bus keliami papildomi kaltinimai“, – svarstė P.Bekėža.
Jūrų saugumo komiteto duomenimis, nesaugiausiomis šiuo metu laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei vakarinės Pietų Amerikos pakrantės. Į pavojingiausių regionų dešimtuką, kuriam tenka daugiau kaip du trečdaliai užpuolimų, patenka Nigerija, Vietnamas, Gajana, Ekvadoras ir Adeno įlankos bei Raudonosios jūros regionas.
2014 m. pasaulio vandenyse iš viso užregistruotos 245 piratų atakos, beveik kas dešimtas išpuolis pavyko. Dabartiniai piratai taip pat reikalauja piniginės išpirkos už įkaitus, bet dažniausiai tenkinasi plėšdami užgrobtus laivus.
Į operaciją prieš jūrų piratus aktyviai įsitraukė Rusijos, Kinijos bei NATO karinės pajėgos. Tačiau ir pačiuose prekiniuose laivuose jau atsirado ir ginkluotų apsaugos darbuotojų. Pastaruosius penkerius metus lietuvių jūrininkams sėkmingai pavyko išvengti susidūrimų su piratais.
