Šią savaitę paskelbtame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2018“ Lietuva užima 16 vietą ir yra palankiausių verslui vystyti pasaulio valstybių 20-tuke tarp 190 šalių. Palyginti su 2017 metais, Lietuva pagerino savo pozicijas per 5 vietas – pernai ji buvo 21-a. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių mūsų šalis užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), ar Vokietija (20 vieta).
Pasaulio banko „Doing Business“ reitingai atnaujinami kasmet ir atspindi sąlygas užsiimti verslu kiekvienoje valstybėje. Reitinge vertinami verslo reglamentavimo pokyčiai šiose srityse: verslo pradėjimas, statybų leidimų gavimas, prieiga prie elektros, nuosavybės įregistravimas, paskolų gavimas, investuotojų apsauga, mokesčių mokėjimas, prekyba su užsieniu, sutarčių vykdymo užtikrinimas, nemokumo problemų sprendimas, darbuotojų priėmimas. „Doing Business 2018“ ataskaitoje vertinti verslo aplinkos reglamentavimo pokyčiai, įgyvendinti iki 2017 m. birželio 1 d.
Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal dešimt rodiklių, pripažino, kad Lietuva per vertinamąjį laikotarpį įgyvendino teigiamas reformas keturiose srityse: statybos leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų, smulkiųjų investuotojų apsaugos ir mokesčių mokėjimo srityse. Europos ir Centrinės Azijos regione Lietuva yra antra pagal įgyvendintų verslo sąlygų gerinimo reformų skaičių.
Didžiausias pasiekimas – dėl energetikos pokyčių
Šių metų didžiausias proveržis – kilimas net 22 pozicijomis – buvo pasiektas prisijungimo prie elektros tinklų srityje, kurioje Lietuva pakilo iš 55 į 33 vietą ir aplenkė Estiją bei Latviją.. Energetikos ministerija supaprastino vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų procesą, be to, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai sumažinus naujų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų įkainius, sumažėjo prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos.
Labiausiai Pasaulio banko ekspertų vertinimą paveikė du Lietuvos atlikti darbai šioje srityje: supaprastintas naujų nebuitinių vartotojų (verslo) prijungimo prie elektros tinklų procesas bei sumažinti prijungimo prie elektros tinklų kaštai.
„Vyriausybė kryptingai dirba, kad verslui ir pramonei būtų sudaromos palankesnės sąlygos. Todėl džiaugiamės, kad Pasaulio bankas teigiamai įvertino Lietuvos pažangą. Energetikos ministerija ir toliau dės visas pastangas, kad tiek verslui, tiek paprastiems vartotojams paslaugos būtų teikiamos vis sparčiau, patogiau ir paprasčiau“, – pažymi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šių metų rugpjūčio pabaigoje energetikos ministras patvirtino naujus elektros energijos vartotojų ir gamintojų prijungimo prie elektros tinklų tvarkos pakeitimus. Juose numatyta, kad elektros skirstymo tinklų operatorius energijos apskaitos prietaisus turi įrengti iš karto, kai tik baigiami elektros tinklų įrengimo rangos darbai, nelaukiant, kol Valstybinė energetikos inspekcija išduos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.
Taip pat nuo penkių iki trijų darbo dienų sutrumpintas ir prijungimo sąlygų išdavimo terminas tiems vartotojams, kurių elektros įrenginių leistinoji naudoti galia neviršija 250 kW.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. tais atvejais, kai elektros įrenginių įrengimo ar rekonstravimo darbų projektą bei sąmatą rengs skirstomųjų tinklų operatorius, prijungimas prie elektros tinklų trumpės nuo 85 iki 60 kalendorinių dienų.
Ministerija prognozuoja, kad nauji pakeitimai leis sutrumpinti elektros įvedimo laiką bei nuims didelę dalį administracinių rūpesčių nuo verslo pečių. Tikimasi, kad šios reformos padės Lietuvai pakilti kitų metų Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge.
Įvertino reformas
Smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje Pasaulio bankas pripažino vieną esminę reformą – Lietuva padidino įmonių skaidrumą.
„Priėmus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimus, nuo 2017 m. sausio 1 d. akcinės bendrovės savo uždarosios akcinės bendrovės metiniame pranešime privalo atskleisti informaciją apie vadovo, valdybos narių kitas einamas vadovaujamas pareigas ir apie pagrindinę jų darbovietę. Šis pakeitimas ne tik pagerina „Doing Business“ smulkiųjų investuotojų apsaugos rodiklį, bet kartu užtikrina didesnį įmonių valdymo skaidrumą, užkerta kelią vadovo, valdybos narių interesų konfliktams“, – sako Lietuvos ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
Aukščiausias pozicijas pasaulio šalių verslo sąlygų reitinge Lietuva turi turto registravimo srityje (3 vieta), taip pat užima aukštą 4 vietą pasaulio šalių verslo sąlygų reitinge vertinant sutarčių vykdymo sritį. Gera žinia ir ta, kad per vertinamąjį laikotarpį pagerėjo Lietuvos teismo proceso indeksas.
Prie bendros pozicijos „Doing Business 2018“ reitinge kilimo ženkliai prisidėjo ir reformos mokesčių mokėjimo srityje – Pasaulio bankas įvertino, kad vidutinio dydžio įmonei elektroninė mokesčių deklaravimo ir mokėjimo sistema padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką. Šis informacinių technologijų sprendimas Lietuvai padėjo pakilti iš 27 į 18 vietą.
Pasaulio bankas taip pat įvertino statybų sektoriuje įgyvendintą reformą – 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, sutrumpėjo statybos techninių sąlygų ir leidimų išdavimo trukmė. Su statyba susijusių leidimų išdavimo procedūrų trukmė sutrumpėjo 28 kalendorinėmis dienomis (iki 75 kalendorinių dienų), dėl to, pagal statybų leidimo gavimo rodiklį, Lietuva pakilo į 12 vietą.
Džiaugiasi įvertinimu
„Spartus šalies stiebimasis aukštyn – džiugi žinia Lietuvai, tačiau už reitinge nustatytos pozicijos slepiasi kur kas svarbesnis signalas investuotojams – kad esame patikimi, turime ambicingų tikslų ir, svarbiausia, priemonių, kuriomis galime užtikrinti patrauklų klimatą investicijoms ir jų plėtrai. Konkretūs pasiūlymai jau pateikti Seimui su šiųmečiu biudžeto projektu ir, jei bus priimti, sustiprins Lietuvos konkurencinį pranašumą kitų šalių atžvilgiu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Jau nuveiktus darbus, pasiūlymus ateičiai bei mūsų šalies potencialą ministras pristatė Pasaulio banko bei Jungtinių Valstijų verslo atstovams susitikimuose spalio pradžioje. Jų metu Pasaulio banko atstovai kvietė Lietuvą pasidalinti žiniomis ir patirtimi su kitomis šalimis.
Pasak finansų ministro, teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių mokėjimo srityje – šuolis iš 27 į 18 vietą – rodo, kad pastangos mokesčių mokėtojams paprastinti ir lengvinti mokesčių sumokėjimą, o kartu ir didinti pajamų apskaitymą, buvo efektyvios.
Be to, mūsų šalis ruošiasi itin svarbiam žingsniui, skatinsiančiam inovatyvų verslą kurtis ir dirbti būtent čia. Nuo kitų metų, jei siūlymams pritars Seimas, Lietuvoje bus užtikrintas vienas patraukliausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinis režimas investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas.
Finansų ministerija skelbia, kad bus siūloma nustatyti, jog iš pačios įmonės sukurto intelektinio turto, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą (MTEP), komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.
Siekiant didinti produktyvumą, siūloma leisti įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau - iki 50 procentų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šiuo metu šalyje pelno mokestį apskaičiuojant taikoma lengvata, kai sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, tris kartus atskaitomos iš pajamų – viena ženkliausių.
Sieks kopti dar aukščiau
Ūkio ministerija, kaip Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ koordinatorė Lietuvoje, diskutuoja su Pasaulio banku dėl jo taikomos metodikos ir šalies įgyvendintų reformų, analizuoja jautriausias šio tyrimo sritis ir teikia pasiūlymus atsakingoms institucijoms dėl jų gerinimo. Siekiant gerinti verslo aplinką ir Lietuvos poziciją „Doing Business“ reitinge, 2017–2018 m. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatytos priemonės Energetikos, Ūkio, Susisiekimo, Teisingumo, Finansų ministerijų reguliavimo srityse.
Rugsėjo pradžioje Lietuvos tarptautinį patrauklumą padidino ir reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“. Įvertinusi atsakingą Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką, šalies ekonomikos augimą, ji pagerino mūsų šalies ilgalaikio kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą.
Pasaulio banko verslo sąlygas vertinančiame tyrime „Doing Business“ jau keletą metų iš eilės palankiausios verslui šalys lieka ir pozicijų reitinge neužleidžia Naujoji Zelandija, Singapūras ir Danija.
2018 m. „Doing Business“: 1 vieta – Naujoji Zelandija, 2 vieta – Singapūras, 3 vieta – Danija, 4 vieta – Pietų Korėja, 5 vieta – Honkongas (Kinija), 6 vieta – JAV, 7 vieta – Jungtinė Karalystė, 8 vieta – Norvegija, 9 vieta – Gruzija, 10 vieta – Švedija, 11 vieta – Makedonija, 12 vieta – Estija, 13 vieta – Suomija, 14 vieta – Australija, 15 vieta – Taivanas (Kinija), 16 vieta – Lietuva, 17 vieta – Airija, 18 vieta – Kanada, 19 vieta – Latvija, 20 vieta – Vokietija.
Vyriausybės informacija
