Tęsdama kilnias ir gražias tradicijas, LB Lemonto apylinkės valdyba, vieningai nusprendus, visus tautiečius pakvietė prisiminti 1918 m. vasario 16 d. priimtą Nepriklausomybės deklaraciją – Lietuvos valstybės pamatų pamatą. Juk viskas, ką sukūrėme ir ką dar sukursime, suguls ant šio tvirto ir aiškaus pagrindo.
Renginys vyko vasario 19 d., sekmadienį, po antrųjų šv. Mišių Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje, Banio šeimos salėje.
Sugiedoti himnai
Nuo pat ryto Lemonto apylinkės valdybos nariai: Violeta Valaitytė, Paulina Liauba, Petras Valius, Raimondas Armonas, Roma Žiuraitytė-Lange ir Janina Sučylienė ruošė vaišių stalą po šv. Mišių atėjusiems tautiečiams.
Rytinių šv. Mišių dalyviai pirmieji užsuko pasivaišinti kava ir pyragaičiais. Po antrųjų šv. Mišių rinkosi minėjimo dalyviai. Geranoriškai nusiteikę bendruomenės nariai, sumokėję 20 dol. metinį solidarumo mokestį, pasuko prie vaišių stalo. Susirinkusieji vaišinosi sumuštiniais, gurkšnojo kavą, užkandžiavo saldumynais ir vaisiais, tarpusavy bendravo. Suvokiantys LB Lemonto apylinkės valdybos finansinę padėtį, pagal galimybes dėjo auką į krepšelį, padėtą ant vaišių stalo.
Pirmąkart LB valdyba, pasitelkdama analogiškų pavyzdžių iš lietuviškų renginių, už simbolinį mokestį pasiūlė pasivaišinti lengvu vynu. Deja, ir tokiu būdu nebuvo norinčių LB paremti...
Minėjimas prasidėjo LB Lemonto apylinkės valdybos pirmininkės J. Sučylienės Vasario 16-osios progai skirtu tautiečių pasveikinimu. Savo pamąstymus ji sudėjo į du tai progai skirtus savo kūrybos skirtingo turinio eilėraščiais, kuriuose atsispindėjo emocinė būsena iki pandemijos ir pastarųjų metų išgyvenimai.
Prižadėję minėjime dalyvauti, paskutinę minutę Šaulių sąjungos išeivijoje nariai pranešė, kad neatvyks į Vasario 16-osios minėjimą, tad į salę nebuvo įneštos Lietuvos ir Amerikos šalių vėliavas.
LB Lemonto apylinkės valdybos pirmininkės pavaduotoja V.Valaitytė, perėmusi renginio vedimo programą, gausiai susirinkusius pasveikino su visiems lietuviams svarbia ir nepamirštama diena – Vasario 16-ąja – sakydama: „Didžiuokimės ir tikėkime Lietuva! Branginkim savo laisvę ir būkim jos verti. Tegul Vasario 16-ąją uždegtas laisvės, džiaugsmo ir meilės Tėvynei deglas niekada neužgęsta kiekvieno lietuvio širdyje. Visus dar kartą su Vasario 16-ąja!”.
Priminusi, kuo ši data mums ypatinga, pakvietė tylos minute pagerbti visus už Lietuvos laisvę žuvusius. Minėjimo dalyviai, vadovaujami LB Krašto valdybos, Socialinių reikalų skyriaus vadovo Juozo Polikaičio, giedojo Lietuvos ir Amerikos himnus.
Renginio pradžioje buvo pristatyti garbės svečiai: J. Polikaitis su žmona p. Irena, PLC valdybos pirmininkas Linas Gylys, PLC vykdomoji direktorė Elytė Reklaitis, Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė, LUMA pirmininkė Rima Kašubaitė - Bindey, Floridos garbės konsulas dr. Jonas Prunskis, JAV LB Vidurio Vakarų apygardos pirmininkė Jolita Vilimienė.
Vasario 16-oji – inkaras, laikantis lietuvybės idėją
Invokaciją pravesti buvo pakviestas Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos direktorius kunigas Vaidas Lukoševičius. Jis susirinkusius parapijiečius pasveikino su Lietuvos gimtadieniu, pasidalijo savo pamąstymu apie mums visiems labai svarbią datą. Pasak kunigo, pirmoji Vasario 16-osios karta buvo išmoninga, drąsi, skaičiuojanti, rizikuojanti, kovojanti ir plušanti. Jų dėka Vasario 16-oji tapo inkaru, laikančiu valstybės idėją net tamsiausiais laikais. Kai viskas, kas buvo Lietuva, susitraukė, paskutinis nepamirštas dalykas liko Vasario 16-oji. Tarybiniai žmonės pamiršo labai daug ką, bet Vasario 16-oji Lietuvos prievaizdams visada išliko nerami diena. Tuo metu per naktį įžūliai pridygdavo trispalvių, mokyklose pribyrėdavo kažkieno rašytų atsišaukimų, o žmonės slapčiomis ėjo į bažnyčias, tuokėsi, krikštijo vaikus, su kunigo palaiminimu laidojo artimuosius. Ir sunkiausiais Lietuvai metais žmonės neprarado tikėjimo: išsaugojo trispalvę, atkūrė Vytį, išlaikė unikalią lietuvių kalbą.
Būkim laisvės verti
LB valdybai nusprendus neužtęsti renginio, nebuvo paruoštas pagrindinis pranešimas. Programa sudaryta iš keliolikos pasakymų ir meninės programos.
Vasario 16-ios Nepriklausomybės aktą perskaitė buvęs Maironio lituanistinės mokyklos absolventas Kajus Kašelionis. Jaunuolis visada maloniai bendrauja su LB valdyba, išraiškinga, aiškia lietuvių kalba perskaito mums, lietuviams, amžiams svarbiu išliekantį dokumentą.
Susirinkusiems sveikinimo kalbą perskaitė garbės viešnia – Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė. Ji sakė: „Mieli tautiečiai, JAV lietuvių bendruomenės Lemonto apylinkės nariai, nuoširdžiai džiaugiuosi galėdama sveikinti jus su 105-osiomis Valstybės atkūrimo metinėmis! Labai smagu, kad būdami toli nuo Tėvynės taip entuziastingai buriatės ir minite svarbias Lietuvos šventes. Minėdami šią iškilą šventę, aiškiai matome, kad laisvė ir nepriklausomybė – nėra duotybė. Už tai reikia kovoti, pasiekus saugoti ir branginti. Tik būdami vieningi išliksime stiprūs. Todėl branginkime laisvę ir tvirtinkime ją kasdien savo prasmingais darbais.
Šiais metais kartu minėsime Lietuvai labai svarbias sukaktis: Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-ąsias metines ir sausio mėnesį jau prasidėjusius Lietuvos sostinės Vilniaus 700-ojo gimtadienio metus. Vilnius ir Čikaga – giminingi miestai, kuriuos jau 30 metų sieja abipusio bendradarbiavimo ryšiai. Tad kviečiu ir toliau stiprinti šią bendrystę ir garsinti Lietuvos ir Vilniaus vardą Čikagoje“.
Baigdama prasmingą sveikinimą, konsulė tautiečius pakvietė į artėjantį Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumą, kuris vyks birželio 7 – 8 dienomis Čikagoje. Dar kartą pasveikino visus su Nepriklausomybė atkūrimo diena, palinkėjo stiprybės, susitelkimo ir visus pakvietė toliau kartu dirbti Tėvynės gerovei.
Trumpai susirinkusius pasveikino garbus svečias iš Floridos dr. J. Prunskis ir visų mylimas ir gerbiamas J. Polikaitis.
Sveikinimai tęsėsi
Ilgesnėje sveikinimo kalboje E. Reklaitis pasidžiaugė matydama daug lietuvių po vienu PLC stogu. Ji pakvietė susirinkusius pamąstyti apie savo laisvę. „Kai kurie iš čia esančių niekada nepamiršite, kaip jums ir šeimos nariams teko bėgti iš Lietuvos, kad išvengtumėte nuožmios sovietų okupacijos. Tad vertinkite laisvę pasirinkti tikėjimą, kalbėti, skaityti ir rašyti gimtąja kalba, būti demokratinės visuomenės dalimi. Manau, kad mes, lietuviai tikrai suprantame, kas yra laisvė ir kokia jos kaina“, – kalbėjo prelegentė.
Ekspromtu susirinkusius pasveikino garbi viešnia, Lietuvos universiteto moterų akademijos LUMA pirmininkė R. Bindey. „Sveikinu visus, atvykusius švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, – lazdele pasirėmusi ugningai kalbėjo moteris. – Mes turime būti dėkingi tiems, kas atkūrė Nepriklausomybę. Prieš 80 metų Vilniuje įkurta LUMA deklaravo Nepriklausomybės idėją, jos svarbą ir reikšmę išsaugant ir garsinant Lietuvos vardą akademiniame pasaulyje“.
Pasisakymus baigė J. Vilimienė. Ji pasveikino susirinkusius su ypatinga lietuviams Nepriklausomybės atkūrimo švente perteikdama dar gyvą šventinę dvasią iš puikiai jos pačios organizuoto Vasario 16-ajai skirto renginio, vykusio šiaurinėje Čikagos dalyje, Mundelein. JAV LB Vidurio vakarų apygardos pirmininkė atvežė JAV LB Lemonto apylinkės valdybos eks. pirmininkei V.Valaitytei skirtą pelnytą sveikinimą – padėkos raštą už ilgametę, nuoširdžią, atsidavusią veiklą vardan lietuvybės ir visų susirinkusiųjų akivaizdoje jį įteikė. Puikus sutapimas: vasario 17 dieną p. Violeta šventė savo gimtadienį.
Sielos atgaiva – meninė dalis
Lemonto apylinkės valdyba pratęsė gražią intenciją: LB Lemonto valdybos vardu, pasakius sveikinimo ir padėkos žodžius, J. Sučylienė perskaitė solinizantei skirtą eilėraštį, kuris rado atgarsį ne tik mylimos ir gerbiamos Violetos, bet renginio dalyvių širdyse. Meninėje programos dalyje dalyvavęs dažnas LB Lemonto apylinkės pagalbininkas, dainininkas, svečias iš Lietuvos Darius Kairys, atlikęs keletą linksmų dainų, Violetai paskyrė „Ilgiausių metų“. Nuoširdžiai nuvilnijo šventės fone dainoje išsakyti linkėjimai p. Violetai.
Meninę programą J. Sučylienės eilėraščiu „Lietuva, myliu tave“ tęsė Maironio lituanistinės mokyklos mokinė Patricia Bernotas. Mergaitę paruošė jos mama – Neringa Bernotas.
Tautinius šokius šoko jaunieji kolektyvo „Suktinis“, šokėjai. Kolektyvo vadovė Giedrė Knieža, vaikus paruošė mokytojos: Ligija Ringus, Aušra Karalienė, Daiva Miežlaiškis.
Nors buvo planuota neužtęsti programos, tačiau didžioji dalis garbaus amžiaus minėjimo dalyvių pavargo ir svarbaus renginio akcento – režisieriaus Arvydo Reneckio sukurto istorinės dokumentikos filmo – „Lietuvos laisvės varpas“, kuriame pasakojama apie JAV lietuvių ir Lietuvos diplomatų bendrą darbą siekiant valstybingumo, peržiūros nebesulaukė.
LB Lemonto apylinkės valdyba dėkoja filmo kūrybinei komandai ir visiems parėmusiems jo sukūrimą. Asmeniškai A. Reneckiui už filmo pateikimą Lemonto lietuvių bendruomenei, garso operatoriui Žygiui Janus už filmo ir renginio įgarsinimą.
Taip pat nuoširdžiai dėkoja nuolatinei LB Lemonto apylinkės valdybos pagalbininkei, skanaus maisto renginio dalyviams paruošėjai Vandai Morkūnienei. Nepaisant užimtumo, ji suranda laiko įvykdyti LB Lemonto bendruomenės valdybos užsakymą. Taip pat į JAV LB Vidurio Vakarų apygardą išrinktai ilgametei LB Lemonto apylinkės valdybos narei Nijolei Danielson už dosniai paaukotą maistą renginiui.
Šaukštas deguto LB valdybai
Renginio organizatoriai iš minėjimo dalyvių sulaukė daug gerų, gražių, šiltų ir juos palaikančių įvertinimų ir atsiliepimų. Juolab, kad nė vienas iš LB valdybos narių nėra renginių organizatorius, ar kada nors dirbęs panašų darbą. Visa veikla geranoriška, altruistiška, siekiant išsaugoti, puoselėti ir išeivijoje populiarinti lietuvybę: kalbą, kultūrą, papročius. Tai galima pasiekti dirbant vieningai, kryptingai, susitelkus, nereikalaujant nusistatyto atlygio; lietuviui, palaikant nesavanaudišką lietuvį, pagal galimybes lietuvišką veiklą remiant, dalyvaujant renginiuose, sugebantiems kažkuo prisidėti, visada palaikant bendrą veiklą.
Kaip ir visada, kurie laukia iš LB Lemonto valdybos užmokesčio už darbą renginio metu, Valdyba pagal galimybes atsiskaito. Šįkart gobšumo lazda buvo perlenkta. A. Reneckis atviru tekstu išsakė, kad valdybos atlygis jam niekis, kad jo ir Žygio Janus (garso operatoriaus) darbas vertas po 500 dol. Iš p. Žygio asmeninių pretenzijų neišgirdom, tik davė suprasti, kad LB Lemonto apylinkės renginiuose pagal LB valdybos atlygį, jis daugiau „labdaros“ nedarys. A. Reneckis neapykantą dėl neišsipildžiusių lūkesčių (gerai užsidirbti iš LB Lemonto apylinkės) asmeninėmis žinutėmis liejo pusantros paros, kartu su purvu maišydamas visa, kas buvo susiję su Vasario 16-osios minėjimo rengėjais.
Liūdna ir graudu, kaip tarp save inteligentais laikančių lietuvių, yra ir tokių...
LB valdybos pirmininkė Janina Sučylienė
