Praėjusių metų gruodžio 17 d. JAV prezidentas Barackas Obama ir Kubos lyderis Raúlis Castro išplatino jungtinį pranešimą, jog jų vyriausybės pradeda procesą siekiant normalizuoti diplomatinius santykius pirmą kartą nuo 1961-ųjų. Per tą laiką kai kas jau spėjo pasikeisti - amerikiečiai gali laisviau keliauti į tropinę salą, Kuba buvo išbraukta iš terorizmo rėmėjų sąrašo, ir greitai bus atkurta tiesioginė elektroninio pašto sąsaja tarp šių dviejų šalių.
Tačiau, tuo pat metu, pusės šimtmečio trukmės prekybos embargas prieš komunistinę salos vyriausybę ir toliau lieka savo vietoje. Apie vidinius JAV ir Kubos reikalus jau du dešimtmečius rašanti žurnalistė Ann Louise Bardach šia tema pasikalbėjo su „The Huffington Post“.
- Nuo to laiko, kai JAV ir Kubos vyriausybės pranešė sieksiančios normalizuoti santykius, kai kurie žmonės prognozavo, jog kitas Kongresas nebespjaus į mintį panaikinti prekybos embargą prieš Kubą. Kokia jūsų nuomonė?
- Vargu ar tai nutiks, nes Kongresą kontroliuoja respublikonai, o tiek Rubio (Marco Rubio, Floridos senatorius), tiek Cruzas (Tedas Cruzas, Teksaso senatorius) kovos dantimis ir nagais, kad išlaikytų jį savo vietoje, o dabar dar ir prasidėjo politinis sezonas. Tai būtų įmanoma po lapkričio rinkimų, bet kol kas aš nematau jokio progreso. Nemanau, kad respublikonų partija eitų prieš du savo kandidatus, kurie turi tokią tvirtą nuomonę šiuo klausimu.
- Revoliucinė Kubos karta save pozicionavo kaip opoziciją Jungtinėms Valstijoms. Kaip manote, ar senoji karta baiminasi dienos, kuomet embargas bus panaikintas ir santykiai taps iš tiesų normalūs?
- Ta pati problema egzistuoja ir kitoje pusėje. Senosios kartos politikai JAV nenori panaikinti embargo. Ir nemanau, kad Fidelis Castro nori, kad jis būtų panaikintas. Atminkite – kai tik embargas bus panaikintas, visa atsakomybė teks Kubos vyriausybei. Ir, kaip mes visi žinome, embargas turi tiek skylių, kiek šveicariškas sūris. JAV, net ir egzistuojant embargui, yra Kubos pagrindinė maisto produktų eksportuotoja. Ir Kubos vyriausybė gali prekiauti su bet kokia kita vyriausybe visame pasaulyje. Taigi, iš tiesų tai labiau simbolinis embargas.
Žinoma, jį panaikinus situacija pasitaisytų, bet kadangi Kuba vis dar yra bankrutavusi, visos jos problemos kyla iš ekonominės sistemos, o nebe iš JAV embargo. Kaip jau sakiau, jame yra tiek spragų, kad praktiškai nėra prekės, kurios jie negalėtų gauti. Jeigu yra kažkas, ko Kuba nori, ji gali gauti tai per trečiąją šalį.
Dar daugiau, 70-aisiais, 80-aisiais ir 90-aisiais būta atvejų, kai JAV ne kartą siekė nutraukti embargą, ar to būtų siekęs valstybės sekretorius Henry Kissingeris, ar buvęs prezidentas Jimmy Carteris, ar kas kitas. Ir Fidelis Castro kaskart pasakydavo „Aš to nenoriu“. Embargą supanti mitologija jam labai pasitarnavo. Tai nuostabus būdas paslėpti spragas Kubos ekonomikoje.
- Koks yra sunkiausiai suvokiamas gyvenimo Kuboje aspektas?
- Ne daug kas supranta, kokie iš tiesų verslūs yra Kubos žmonės. Šios šalies išlikimas priklauso nuo žmonių, siekiančių išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Komunizmas jiems buvo ypač žiaurus prakeiksmas. Bet, kita vertus, jų kūrybingumas tikriausia yra vienintelė priežastis, kodėl šalis vis dar gyvuoja. Kuboje vis dar egzistuoja nepaprastai opresyvi biurokratija ir niekas, kas yra susiję su JAV embargu, to nepakeis.
- Papasakokite apie tai, kaip Jebas Bushas padėjo išlaisvinti Kubos teroristą Orlando Bischą. Ar žmonėms turėtų rūpėti, kad taip pasielgė 2016 m. respublikonų kandidatas į prezidentus?
- Manau, kad apie tai būtina kalbėti. Jis suvaidino didelį vaidmenį užtikrinant, kad teisingumo departamento sprendimas būtų užginčytas, kai jo tėvas užginčijo generalinį prokurorą Dicką Thornburghą. Aš kalbėjausi su Thornburghu ir tai jam labai nepatiko. Jo nuomone, Boschas kėlė rimtą grėsmę ir turėjo būti išsiųstas iš šalies, be to, jis buvo pripažintas teroristas. Tokia buvo generalinio prokuroro nuomonė, bet kažkokiu būdu ji buvo užginčyta tėvo ir sūnaus Bushų.
Žmonės pamiršta, kad Jebas Bushas buvo Ileanos Ros-Lehtinen kampanijos vadovas labai kritišku Majamiui ir Kubai metu. O Ileanos mentoriai buvo ne tik buvęs Kubos amerikiečių nacionalinio fondo vadovas Jorge Másas Canosa, bet ir jos tėvas Enrique Rosas, buvęs revoliucionierius ir aistringas kovotojas prieš Castro dinastiją. Toks buvo jų tikslas - išlaisvinti Orlando Boschą, ir jie tai pasiekė. Jiems tai nebūtų pavykę be Jebo Busho pagalbos.
Nuotraukoje: Raulis Castro ir Barackas Obama
