Praėjo beveik du dešimtmečiai nuo tada, kai iškilo reali koronaviruso, galinčio pasėti sumaištį mūsų organizme ir sukelti pasaulinę pandemiją, grėsmė. Praėjusiais metais ši grėsmė materializavosi, atsiradus SARS-CoV-2 pavadintai naujai mirtinai šio viruso padermei, rašo „Science Alert“.
Pasauliui dar tik pradedant po truputį atsitiesti po pražūtingo COVID-19 šėlsmo, mokslininkų dėmesys jau krypsta į naują klausimą – ar ir kada artimiausiu metu pasirodys dar vienas šios virusų šeimos narys. Jų išvados turėtų paskatinti mus neprarasti budrumo.
Neseniai atlikto tyrimo metu buvo pasitelktas mašininis mokymasis, kuris gali padėti numatyti, kurie žinduoliai gali būti įvairių koronaviruso štamų nešiotojai, sudarantys sąlygas patogenams susimaišyti ir susijungti į kitos kartos COVID.
Skaičiai rodo, kad tokių galimų koronavirusų šeimininkų yra dešimt kartų daugiau nei buvo manyta, remiantis vien stebėjimais.
Neramina ir tai, kad buvo rasta 30 kartų daugiau potencialių šeimininkų, galinčių pernešti SARS-CoV-2 ir leisti jam rekombinuotis į kur kas bjauresnes atmainas, ir 40 kartų daugiau rūšių, kurių organizmuose tarpsta įvairios koronavirusų pogentys.
Liverpulio (JK) universiteto mokslininkų atliktas tyrimas negali pasakyti, kur ir kada kils naujos pandemijos, tačiau jis aiškiai rodo, kad mūsų dabartiniams koronaviruso ekosistemos modeliams verkiant reikalingas kapitalinis remontas.
Nors šios spygliuotų virusų šeimos pavadinimas jau yra tapęs 2020 m. karantinų ir didžiulio mirčių skaičiaus sinonimu, dauguma jos narių yra palyginti nekenksmingi. Labai tikėtina, kad ir anksčiau esate sirgę šiomis infekcijomis, pasireiškusiomis paprasčiausia sloga.
Koronavirusų šeimą sudaro keturios gentys, paprastai pavadintos alfa, beta, gama ir delta, kuriomis įvairiais būdais gali užsikrėsti dauguma žinduolių ir paukščių. Iš jų tik alfa ir beta koronavirusuose yra variantų, kuriais gali užsikrėsti žmonės, o sunkų ūmų respiracinį sindromą (SARS) sukeliantys štamai priskiriami beta koronavirusams.
Nors mums patinka rūšiuoti biologiją į konkrečias kategorijas, pati gamta nėra tokia tiksli ir aiški. Užkrėtę šeimininkus, virusai reguliariai keičiasi genais ir perkoduoja savo genomą, ieškodami naujų ląstelių atrakinimo metodų, bandydami išvengti imuninės sistemos poveikio ar net peršokdami į naujus gyvūnus ir mutuodami į naujas rūšis bei atmainas.
Kad viskas būtų dar sudėtingiau, skirtingų virusų grupių nariai gali prasiskverbti į tuos pačius šeimininko audinius ir susikeisti turimais naudingais įrankiais, taip sukurdami vis galingesnes kombinacijas, kurios viruso plitimą perkelia į visiškai naują lygį. Stebėti šį apsikeitimo procesą nėra lengva. Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti tikslią SARS-CoV-2 kilmę – šiuo metu turimi įrodymai žvilgsnį kreipia į šikšnosparnių pusę.
Iš dalies dėl nepaprastai tvirtos imuninės sistemos, daugelis šikšnosparnių rūšių gali ilgą laiką patogiai pernešti daugybę virusų, suteikdamos jiems visiems galimybę maišytis ir keistis genais. Todėl tereikia visai nedaug, kad tokie virusai peršoktų žmogui, – atsitiktinio tiesioginio susitikimo arba tarpinio šeimininko, pavyzdžiui, dėl mėsos į civilizaciją patenkančio skujuočiaus.
Ar tai buvo tiesiog nesėkmė, ar neišvengiamybė, priklauso nuo rekombinacijos dažnio. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ką žinome apie virusų įvairovę, galimus jų šeimininkus ir aplinkybes, kuriomis jie susitinka.
Negalima sakyti, kad virusologai visiškai nieko apie tai nežino, tačiau jie supranta, kad, kalbant apie virusus, peršokančius iš vienos rūšies į kitą, ypač laukinėje gamtoje, kol kas matoma tik epidemiologinio ledkalnio viršūnė.
Šiuo atveju buvo sukurti kompiuterizuoti algoritmai, kad būtų galima rasti dėsningumus tarp trijų skirtingų, tačiau viena kitą papildančių perspektyvų: genomo ypatybių viruso šeimos medyje, šimtų potencialių žinduolių šeimininkų bruožų ir viruso šeimininko tinklo požymių.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kokios plačios yra galimybės koronavirusų šeimos nariams dalintis savo paslaptimis. O SARS-CoV-2 vis dar cirkuliuojant, tikimybė, kad susidarys deriniai, kurių mes nepajėgsime kontroliuoti, yra labai reali.
Tų galimybių iš tiesų daug. Stebėjimai rodė, kad yra tik keturi žinduoliai, galintys tapti SARS-CoV-2 ir dar vieno kito koronaviruso šeimininkais.
Tačiau tyrėjai nustatė, kad tokių SARS-CoV-2 šeimininkų yra net 126 ir galimos net 2544 bendros unikalios sąveikos, kurios galėtų padėti SARS-CoV-2 grįžti su trenksmu.
„Bet kuriame iš šių SARS-CoV-2 šeimininkų, kurie taip pat yra ir kitų koronavirusų šeimininkai, gali įvykti rekombinacija ir susidaryti nauji, SARS-CoV-2 giminingi koronavirusai“, – aiškina mokslininkai.
