Pirmiausia kovos lauke krito Vokietijos „Air Berlin“ bei Italijos „Alitalia“. Netrukus prie jų prisijungė ir Britanijos „Monarch“. Praėjusią oro linijų bendrovė nutraukė savo darbą. Dėl to užsienyje užstrigo 110 tūkstančių keleivių.

Visa tai įvyko vos per 50 dienų. Dabar pradedama abejoti Europos aviacijos industrijos, kuri buvo sugniuždyta aršaus konkurencingumo ir besikeičiančio verslo modelio, stiprumu.

Analitikai teigia, jog greitu laiku toks pat likimas gali ištikti ir kitas, mažesnes oro linijų bendroves.

„Tai dydžio ir konkurencingumo problema. Tikėtina, kad Europos rinkoje greitu metu pamatysime dar daugiau nesėkmių ar susijungimų,“ – kalbėjo „Cantor Fitzgerald“ transporto analitikas Robas Byde‘as.

Pigių skrydžių oro linijos, tokios kaip „Ryanair“ bei „EasyJet“, sugebėjo užkariauti labai didelę Europos rinkos dalį. Šios kompanijos savo skrydžius neretai pasiūlo ir už 13 dolerių ar mažiau. Toks verslo modelis ne tik padeda užpildyti lėktuvus, bet ir be galo apsunkina konkurentų gyvenimus.

„Kai industrija mato, kad vietų skaičius didėja greičiau nei paklausa, visi ima mažinti kainas,“ – teigė nepriklausoma rinkos analitikė Lousie Cooper. Ji pridėjo, jog tada ir prasideda aršiausia kova.

Mažesni konkurentai negali varžytis su milžiniškomis pigių skrydžių bendrovėmis, nes negali derėtis dėl nuolaidų tokiems brangiems dalykams kaip reaktyvinis kuras. Tuo metu nacionalinės skrydžių bendrovės yra sukaustytos tradicijų, dėl kurių negali griebtis pigesnių skrydžių modelio strategijos.

Industriją taip pat kamuoja ir kitos problemos: pilotų trūkumas bei mirtini teroro išpuoliai, dėl kurių kai kurioms bendrovėms teko atsisakyti populiariausių maršrutų.

Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos tarnybos narė Deirdre Hutton teigia, jog nesijaudina dėl kitų Britanijos oro linijų likimo.

„Tikrai nesijaudinu. Manau, kad „Monarch“ šiuo metu kamavo labai specifiškas problemų derinys,“ – kalbėjo ji.