Į Lietuvą - dėl vaikų 

„Turiu galvoti apie vaikus“, „Gyvename čia tik dėl vaikų“, „Grįšime, kai vaikai užaugs“ – panašias frazes Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) įgyvendinamo projekto „Renkuosi Lietuvą“ konsultantai dažnai girdi iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Ir išties, sukūrus šeimą vaikų gerovė tampa lemiančiu veiksniu priimant sprendimus dėl ateities. Vis dažniau svetimų kraštų viliones nustelbia planai grįžti namo. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius penkerius metus fiksuojamas iš užsienio grįžusių nepilnamečių skaičius išaugo 33 procentais. 

Svarstantiems apie grįžimą su vaikais norime priminti, kokie tokio pasirinkimo pliusai. 

Faktai:   

• Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje gali trukti trejus metus (iš jų apmokami 18 arba 24 mėnesiai).Tai vienos ilgiausių vaiko priežiūros atostogų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Daugelyje vakarų šalių priimta į darbus grįžti  jau po kelių mėnesių.Lietuvoje absoliuti dauguma tėvų renkasi bent dviejų metų vaiko priežiūros atostogas. Be to, vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, tiek vienam iš senelių. 
• Lietuvos darbo kodeksas saugo besilaukiančias moteris – darbdavio iniciatyva tokios darbuotojos negalima atleisti, jai turi būti sudarytos saugios darbo sąlygos bei pirmenybė dirbti nuotoliu ar išeiti atostogų.  
• Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatytos galimybės kūdikį maitinančios moterims gauti papildomas apmokamas pertraukas vaiko maitinimui. Greitu metu planuojamos darbo kodekso pataisos suteiks dar daugiau galimybių jauniems tėvams turėti lankstesnes darbo sąlygas. 
• Mamadieniai/tėvadieniai – vaikus iki 12 m. amžiaus auginantys tėvai įgyja teisę į papildomus laisvadienius. Daugiavaikėms šeimoms, turinčioms tris ir daugiau vaikų, suteikiami net du laisvadieniai per mėnesį. 
• Suteikiamos galimybės derinti darbą ir šeimą – vaiko priežiūros išmokas galima gauti net dirbant ar užsiimant savarankiška veikla.  
• Nors Lietuvoje švietimo sistema susilaukia kritikos, iš užsienio grįžtančios šeimos pastebi, kad mokymo programos lietuviškose mokyklose neatsilieka nuo Jungtinės Karalystės, Airijos, Skandinavijos šalių. Lietuvoje įprasta kalbėti keliomis užsienio kalbomis, tokie įgūdžiai skatinami jau nuo pradinių klasių. Plečiamas ir tinklas specializuotų mokyklų iš užsienio grįžtantiems vaikams integruoti.  
• Nemokamas maitinimas – VISIEMS priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams. Vyresniems mokiniams nemokamas maitinimas bei papildoma 92 EUR parama mokinio reikmenimis įsigyti gali būti skirta atsižvelgiant į šeimos finansinę padėtį.  
• Grįžtančios šeimos giria  lietuvišką medicinos sistemą – privalomasis sveikatos draudimas dengia daugumą sveikatos priežiūros paslaugų, o gydymo metodai dažnai atrodo priimtinesni lyginant su patirtimi užsienyje.  
• Daugiakalbystė  – Lietuvoje įprasta be gimtosios mokėti ir keletą užsienio kalbų, šalyje netrūksta mokyklų, kuriose pamokos vyksta anglų, lenkų, rusų kalbomis.  

Emocijos  

• Jūsų vaikai laisvai kalbės jūsų gimtąja kalba.   
• Jūsų šeima turės stiprius ryšius su seneliais, giminaičiais, draugais Lietuvoje. Vaikai susipažins su tėvams brangiomis vietomis, tradicijomis, kultūra bei istorija.  
• Turėdami platesnį socialinį ratą dažniau sulauksite pagalbos vaikų priežiūroje, kas gerokai palengvins ir emocinę, ir finansinę naštą.  
• Žinosite, kad vaikus augindami Lietuvoje taip prisidedate ir prie geresnės savo šalies ateities. 

Grįžtantiems tėvams visada rekomenduojame būti išrankiems ieškant mokyklos: pasidomėkite formaliais reikalavimais, išsiaiškinkite, kokios integracinės priemonės siūlomos iš užsienio grįžusiems mokiniams (30 proc. didesnis krepšelis ugdymui, galimybė turėti papildomas lietuvių kalbos pamokas ir sudaryti individualų ugdymo planą, mokymasis nuotoliu iki atvykimo į Lietuvą ir kt.), užmegzkite ryšius su administracija ir mokytojais.  

Jei dažnai kartojate, kad svetur gyvenate dėl vaikų, paklauskite savęs: galbūt dėl vaikų jau metas sugrįžti namo, į Lietuvą? 

Projekto „Renkuosi Lietuvą“ informacija