Vasario pabaigoje šešioliktoji Vilniaus knygų mugė vėl taps ypatingų susitikimų ir bendravimo vieta. Per keturias dienas čia įvyks daugiau nei trys šimtai susitikimų su autoriais, iliustruotojais, ekspertais, menininkais ir prekijais, kurie ne tik dalinsis patirtimi, keisis nuomonėmis, bet ir atskleis daiktų istorijas.
Pabendrauti kvies ekspertai, visuomenės veikėjai, dailininkai
Didžiausia skaitytojų šventė į sostinę kasmet suburia ne tik mylimiausius rašytojus. Čia atvyksta ir įžymūs knygų dailininkai. Kaip iliustruoti vaikų literatūros kūrinius neužgožiant teksto? Kaip perteikti knygos dvasią? Tai uždaviniai, kuriuos sprendžia iliustruotojai visame pasaulyje. Laukiama viešnia, garsi prancūzų iliustruotoja Frédérique Bertrand Vilniaus knygų mugėje atskleis savo kūrybos paslaptį. Personalinių ir jungtinių parodų dalyvė, daugybės tarptautinių apdovanojimų laureatė šiandien iliustruoja ne tik knygas, bet ir dirba tokiems leidiniams kaip „New York Times“. Menininkė mugėje pristatys ir visas renginio dienas eksponuos savo knygas, kvies į paslaptingos cinema ombra technikos pristatymą bei drauge su leidykla „éditions du Rouergue“ visų lauks pokalbyje apie knygų gimimą ir jų kelią į pasaulinę šlovę.
Intelektualaus pokalbio pasiilgusių lankytojų lauks garbūs svečiai “Forume – LRT studijoje”. Pirmąją renginio dieną diskusijoje „Detektyvinė istorija kaip šiuolaikinė pasaka” atsakymo į klausimą, kokios pagrindinės dabartinio detektyvo rašymo kryptys ir perspektyvos ieškos speciali viešnia – kriminalinio romano ekspertė, literatūros kritikė bei Švedijos kriminalinės akademijos narė Kerstin Bergman. Mokslininkė išgarsėjo knyga „Swedish Crime Fiction: The making of Nordic Noir“, detektyvui skirtomis literatūrologinėmis studijomis bei daugybe mokslinių ir populiaraus žanro straipsnių. Apie kriminalinių kūrinių funkciją šiuolaikiniame pasaulyje, atrastą sėkmės formulę, žanro pavojus ir siužeto ypatybes kartu su K. Bergman kalbės tarptautinės sėkmės sulaukę detektyvų autorės Salla Simukka (Švedija) bei Katarzyna Bonda (Lenkija).
Politikos ir kultūros frontą laikys ir į šiandieninę Rytų Europos regiono situaciją pažvelgs gausi tarptautinė ekspertų komanda iš Ukrainos, Estijos, JAV ir Lietuvos. Diskusijoje „Prieštaros ir dramatiška Rytų Europos regiono ateitis“ susitiks Gintautas Mažeikis, Kęstutis Girnius, Alexanderis Butsenka (Ukraina), Gregory’s Feiferis (JAV) bei specialiai į diskusiją pakviestas Tomas Venclova. Poetas, literatūros tyrinėtojas padės išaiškinti rašytojų ir poetų vaidmenį ir tai, kaip jie prisideda prie Rytų Europos modernizavimo proceso.
Stenduose prabils kolekcinės knygos, atgis istorijos
Kaip ir kasmet, senomis paslaptimis vilios neformalus „Bukinistų pasažas“, kviesiantis ne tik įsigyti senų knygų, bet ir išklausyti šių daiktų istorijas. Čia įsikurs išparduodamos asmeninės bibliotekos ir leidinių kolekcininkai, galintys atskleisti ne vienos knygos paslaptį.
Asmeninėms bibliotekoms dėmesio netrūks ir atnaujintoje interaktyvioje bibliotekų erdvėje. Apsilankiusieji galės trumpam pabėgti nuo mugės šurmulio, susipažinti su išskirtiniais Lietuvos bibliotekų projektais bei iš specialistų sužinoti kaip susitvarkyti savo namų biblioteką.
„Nedaugelis žino, kiek daug yra būdų išrikiuoti ir suvaldyti namuose esančias knygas. Egzistuoja daugybė priemonių, padedančių įsiminti, kur pasidėjome mylimą knygą, kurią ir kam paskolinome. Visas keturias dienas bibliotekininkai konsultuos ir dalinsis patirtimi su visais: jau turinčiais savo leidinių kolekciją, ar dar tik pradėjusiais kaupti“, - apie projektą pasakoja Vilniaus universiteto bibliotekos komunikacijos ir informacijos skyriaus vedėja Indrė Zalieskienė.
Smalsuoliai turės unikalią galimybę iš arti susipažinti su itin retai demonstruojamais senaisiais žemėlapiais, kolekcinėmis monetomis bei medaliais. Viename iš stendų prisistatys monetų ir jų istorijos tyrinėtojai, supažindinsiantys su knygomis apie pinigus, pristatys geriausių ekspertų vertinimų sulaukusias medalių kolekcijas. Ekspozicijoje bus pristatomas nepaprastai didelio skersmens grynu auksu dengtas medalis lietuvių literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui, demonstruojamas 1000 litų banknotas, pagamintas iš aukso folijos, neemituotos legendinio skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtos aukso monetos replika bei kitos kolekcinės įdomybės.
Mugėje lankytojai išvys ir tris įspūdingus, retai viešai demonstruojamus žemėlapius. Projektas „Senieji žemėlapiai“ eksponuos kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva išleistą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį. Daugiau kaip keturis šimtus metų menantis objektas laikomas vienu iš reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų. Stende bus galima išvysti pirmąjį Europos lingvistinį bei Pirmojo pasaulinio karo metais V. Gabrio sukurtą etnolingvistinį žemėlapius.
Unikalią rankomis rištų knygų ekspoziciją „Meninė Švedijos knygrišyba Nobelio literaturos premijos laureatu tema“ atveš specialiai į mugę atvyksiantys Švedijos menininkai Eva Eriksson, Kristina Enhörning, Per-Anders Hübner ir lietuvė Dalia Lopez Madrona. Itin kruopštaus amato atstovai pristatys dalį vertingos Nobelio premijų laureatų knygų ekspozicijos. Kūriniuose naudojamos įvairiausios technikos nuo seniausių tradicinės knygrišybos laikų iki šių dienų lazerinių naujovių.
Smalsuoliai galės iš arčiau pažinti ir Rytų istorinį paveldą. Pirmą kartą mugėje prisistatys ir kultūriniais perlais dalinsis lietuviams mažai pažįstama šalis – Omano Sultonatas. Greta informacinių knygų apie šalį rikiuosis khanjars – „J“ formos apeigų durklai, tradiciniai sidabro papuošalai, indai kavai dallahs, smilkalai, mira ir vaišės.
Visa tai tik dalis Vilniaus knygų mugės įdomybių. Lankytojų lauks naują muzikos leidybai ir gyviems pasirodymams skirta „Muzikos salė“, tradiciškai veiks „Knygos kino salė“, pristatysianti tarptautinę filmų programą, „Literatų svetainė“, kūrybinė studija visai šeimai „Tu gali sukurti knygą“, gražiausių metų knygų ir iliustracijų parodos, vyks susitikimai su rašytojais, naujausių knygų premjeros, skaitymai, diskusijos literatūros, knygų leidybos ir kultūros temomis.
Šešioliktoji Vilniaus knygų mugė vyks vasario 19–22 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Bilietai į Vilniaus knygų mugę jau platinami „Bilietai.lt“ prekybos taškuose bei internetu.
Knygų mugės proga, savo skaitytojams pristatome ir rekomenduojame dvi naujas knygas. Abiejų herojai - Lietuvai labai svarbios asmenybės, kurių rankos vienaip ar kitaip prisilietė prie šalies vairo.
Pirmoji - tai neseniai išleista istorikės Ingridos Jakubavičienės knyga apie dvi įtakingiausias tarpukario Lietuvos moteris, seseris – prezidentienę Sofiją Smetonienę ir ministro pirmininko žmoną Jadvygą Tūbelienę. Niekas nepraslysdavo pro S.Smetonienės akis, sako knygos „Seserys“ autorė Ingrida Jakubavičienė. Su prezidentu ji aptardavo valdininkų nuodėmes ar pasiekimus, kartu spręsdavo, kuris kandidatas tinkamas eiti pareigas.
Naująja knyga istorikė siekia paneigti iki šiol gajus mitus, esą pirmoji šalies ponia tik lošdavusi kortomis iš stambių sumų ir nuolatos gerdavusi krupniką. Istorikė sako, S.Smetonienė aktyviai dalyvavo moterų organizacijų veikloje, stiprino moterų patriotizmą .
„Ji buvo labai išsilavinusi moteris, labai aktyvi, labai tvirto charakterio ir, na, bent jau užsienio diplomatai pastebi, kad ją galima palyginti net su Rusijos imperatore Jakaterina II, nors ji niekada neužėmė valstybinių pareigų, tačiau savo politiniu svoriu galėjo prilygti bet kuriam ministrui“, – sako knygos autorė Ingrida Jakubavičienė. Pasak istorikės, visuomenėje dar mažiau žinoma apie jaunesnę S.Smetonienės seserį – J.Tūbelienę. Ministro pirmininko Juozo Tūbelio žmona energija, įtaka savo vyrui ir išsilavinimu esą nė kiek nenusileido seseriai.
Knygos autorė sako, toks politinis kvartetas gerokai stebino užsienio diplomatus, kurie raportuose konstatuodavo, kad pirmiesiems Lietuvos asmenims jų žmonos turinčios didelę įtaką.
„S.Smetonienės energija jau ėmė blėsti 4-ajame dešimtmetyje, vis tiek jai buvo apie 50 metų, tuo tarpu 40-metė Jadvyga buvo pačiame pakilime ir jos anūkas, kuris pasidalino tikrai labai atvirai savo prisiminimais, teigė, kad šiandieninėmis sąlygomis J. Tūbelienė neabejotinai galėtų ir pati būti ministre pirmininke“, – teigia I.Jakubavičienė.
Istorikės teigimu, biografinė monografija „Seserys“ – ne tik apie dviejų įtakingiausių tarpukario Lietuvos moterų darbus, bet ir apie jų motiniškus rūpesčius, laisvalaikį, pomėgius ir kai kurias asmeninio gyvenimo paslaptis.
Knygoje pirmą kartą publikuojamos nuotraukos iš asmeninių S.Smetonienės ir J.Tūbelienės vaikaičių archyvų.
Antrojo - Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus naujausioji knyga „Pareigos, kurios nesibaigia: Prezidento dienoraščiai.“
Naujoje knygoje dvi kadencijas (1998–2003 ir 2004–2009 metais) šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus pasakoja apie pastarųjų penkerių metų Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo įvykius, reiškinius, dalijasi su skaitytojais savo apmąstymais ir išgyvenimais.
Čia skelbiami dienoraščiai, rašyti tuo metu, kai šalį valdė jau prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valdas Adamkus stebi įvykius tarsi iš šalies, bet, kaip sako knygos pavadinimas, net baigus kadenciją šalies vadovo pareigos nesibaigia – jis nuolat bendrauja su įtakingais Lietuvos ir užsienio politikais, visuomenės veikėjais, dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse konferencijose, todėl sužino ir mato tai, ką kitų piliečių akys ne visuomet pastebi.
Dienoraščių tekstai papildyti prezidento Valdo Adamkaus pamąstymais apie visą jo politinį gyvenimą, pasakojimais apie pažįstamų užsienio šalių vadovų asmenybes, kartais net ir komiškas situacijas, į kurias patenka politikai.
