Klimato kaita artimiausiais dešimtmečiais iš esmės pakeis gyvenimą Žemėje, net jei žmonija galės suvaldyti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, rodo svarbios Jungtinių Tautų ataskaitos projektas, kurį gavo naujienų agentūra AFP.
Rūšių nykimas, didesnis ligų paplitimas, didžiulio karščio bangos, ekosistemų griūtis, jūros lygio kilimo grėsmė miestams – šie ir kiti niokojami klimato kaitos padariniai intensyvėja ir gali tapti skausmingai akivaizdūs šiandien gimusiems vaikams dar nesulaukus 30 metų, projekte rašo JT patarinėjantys klimatologai.
Visuomenių šiandien priimti sprendimai nulems, ar žmonija klestės, ar paprasčiausiai bandys išgyventi einant XXI amžiui, nurodo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).
Tačiau pavojingos ribos yra arčiau nei manyta, o sunkios dešimtmečius trukusios nevaržomos taršos anglies junginiais pasekmės neišvengiamai pasireikš jau netrukus.
„Blogiausia dar laukia; mūsų vaikų ir vaikaičių gyvenimas bus paveiktas daug labiau nei mūsų“, – sakoma ataskaitos projekte.
Šis 4 tūkstančių puslapių dokumentas yra kol kas išsamiausias klimato kaitos padarinių katalogas ir primena kaltinamąjį aktą dėl to, kaip žmonija tvarkosi planetoje.
Tačiau dokumentas, turintis paveikti svarbius politinius sprendimus, turėtų būti paskelbtas tik 2022 metų vasarį – kai jau bus praėję svarbūs šiemetiniai JT viršūnių susitikimai dėl klimato, biologinės įvairovės ir maisto sistemų.
Priešais paversti sąjungininkai
Ataskaitos projektas parengtas pasaulyje vykstant „ekopabudimui“ ir verčia iš naujo įvertinti neapibrėžtus pasaulio vyriausybių ir korporacijų pažadus pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.
Projekto akcentuojami iššūkiai yra sisteminiai, įaugę į kasdienį gyvenimą.
Jie taip pat yra labai neteisingi: tie, kas mažiausiai prisideda prie pasaulio šiltėjimo, kentės neproporcingai smarkiai, nurodo ekspertai.
Dokumentas taip pat rodo, kad išmetame į atmosferą rekordiškai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bet naikiname miškų ir vandenynų pajėgumus jas absorbuoti, tuo paversdami priešais savo didžiausius gamtinius sąjungininkus kovoje su pasauliniu atšilimu.
Ataskaitos projekte įspėjama, kad ankstesni dideli klimatiniai sukrėtimai labai smarkiai paveikė aplinką ir nulėmė daugumos rūšių išnykimą. Keliamas klausimas, ar žmonija sėja savo pražūties sėklas.
„Gyvybė Žemėje gali atsigauti po kokio nors drastiško klimato pasikeitimo evoliucionuodama į naujas rūšis ir kurdama naujas ekosistemas“, – sakoma dokumente.
Tačiau to negali padaryti žmonės, pabrėžiama jame.
Vertinime perspėjama dėl padarinių, kuriuos patirs pažeidžiamiausi pasaulio žmonės nykstant augalų kultūroms, mažėjant maistinei pagrindinių maisto produktų vertei ir augant infliacijai.
Priklausomai nuo to, kaip gerai žmonės susitvarkys su CO2 išmetimu ir kylančia temperatūra, dabar gimęs vaikas iki savo 30-ojo gimtadienio gali susidurti net su keliomis su klimatu susijusiomis grėsmėmis.
Komisija prognozuoja, kad iki 2050 m. alkio riziką patiriančių žmonių skaičius bus iki 80 mln. didesnis nei dabar. Taip pat komisija prognozuoja, kad dėl vandens ciklo sutrikimų sumažės žemdirbystei tinkamų vietų skaičius Užsacharės Afrikoje ir Pietų Azijoje.
Pasaulyje kukurūzų auginimo mastas nuo 1981 m. dėl klimato kaitos jau sumažėjo 4 proc., o dėl žmonių sukelto temperatūros augimo Vakarų Afrikoje užauginamų sorų ir sorgų kiekis sumažėjo atitinkamai 20 proc. ir 15 proc., nurodoma ataskaitoje.
Staigių maisto gamybos sumažėjimų mastas per pastaruosius 50 metų tik augo, teigia komisija.
„Mūsų sveikatos pagrindą palaiko trys ramsčiai: mūsų valgomas maistas, prieiga prie vandens ir pastogė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuomenės sveikatos, aplinkos ir socialinių sveikatos veiksnių direktorė Maria Neira.
„Šie ramsčiai yra labai pažeidžiami ir gali būti sugriauti“, – teigė ji.
