Vilniuje Europietiškos dešinės instituto (EDI) organizuojamame renginyje Centro Europos Azijos tyrimų instituto (CEIAS) ekspertai pristatė naujausią analizę apie Kinijos ekonominę politiką ir Europos Sąjungos šalių pažeidžiamumą, esant priklausomoms nuo Kinijos ekonomikos. Anot CEIAS vykdančiojo direktoriaus Matej Šimalčík, Kinija prekybinius ir investicinius svertus sistemingai naudoja siekdama Kinijos komunistų partijos tikslų.
Anot CEIAS ekspertų, Europos Sąjungos šalys, vertindamos ekonominius santykius ir priklausomybę nuo Kinijos, dažniausiai vertina tiesioginius importo ir eksporto skaičius, tačiau, autorių teigimu, šalys turi atsižvelgti į netiesioginį Kinijos įtakos veiksnį, susijusį su jos vaidmeniu produktų tiekimo grandinėse (angl. supply chains).
CEIAS vykdantysis direktorius Matej Šimalčík pabrėžė, kad visos ES šalys yra atviros Kinijos ekonominiam spaudimui dėl tiekimo grandinių: „Puikus tiekimo grandinių reikšmės pavyzdys galėtų būti eilinis automobilis, kuris yra surenkamas Vokietijoje ir eksportuojamas į Kiniją. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra dvišalis Vokietijos ir Kinijos ekonominis sandoris, tačiau iš tiesų tik apie 40 proc. eilinio iš Vokietijos į Kiniją eksportuojamo automobilio yra pagaminama pačioje Vokietijoje. 20 proc. šio automobilio gali būti gaminama Lietuvoje, 20 proc. Ispanijoje ir dar 20 proc. Lenkijoje, o likę 40 proc. – Vokietijoje. Taigi problema, kad Kinija gali išnaudoti šias gamybines ES šalių sąsajas, siekdama spausti Vyriausybes nepriimti Kinijos komunistų partijai nepatinkančių politinių sprendimų.”
Anot ekspertų, Kinijos spaudimas Lietuvai atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią naują Kinijos ekonominio spaudimo rūšį: „Kinijos sankcijos ir spaudimas Lietuvai yra tipinis atvejis, kai Kinija savo įtaką pasaulinėse gamybos grandinėse bandė panaudoti siekdama politinių tikslų. Lietuva per aplinkines šalis, per kitas ES šalis, buvo spaudžiama keisti savo politiką. Tačiau, kaip žinia, Lietuva sugebėjo atsilaikyti. Šiandien situacija yra tokia, kad praktiškai visos ES šalys, o ypač Vokietija, gali būti stipriai paveikiamos Kinijos dėl Pekino turimų svertų pasaulinėse produktų tiekimo grandinėse. Didžiajai demokratinio pasaulio šalių daliai reiktų atidžiau valdyti šią riziką ir priimti atitinkamus politinius sprendimus siekiant sumažinti Kinijos galimybes paveikti šalių ekonomikas”, – teigė CEIAS ekspertas Martin Šebeňa.
CEIAS tyrime yra analizuojami 42 šalių atvejai ir tiriama, kokio lygio ekonominį pažeidžiamumą turi kiekviena ES ir Euroatlantinio aljanso šalis.
