Pirminiai prezidento rinkimai kartais lyginami su vaikščiojimu į pasimatymus – kandidatai siekia sužavėti rinkėjus, dalina pažadus ir tada paprašo jų rankos. Dvejus pastaruosius rinkimus respublikonai susitikinėjo su įvairiais kandidatais, nuo Rudy Gulianio iki Hermano Caino. Tačiau pasibaigus trumpiems vasaros romanams, jie visada pasirinkdavo „padorų ir rimtą“ kandidatą.
Tad kai respublikonų rinkėjų širdis sudaužė Johnas McCainas ir Mittas Romney – du kandidatai, kurie, atrodė, tikrai bus išrinkti visuotiniuose rinkimuose – piliečiai gali būti pasirengę susimesti su tuo, kuris mažiausiai patiktų jų tėvams: Donaldu Trumpu. Jei ne su Trumpu, tai su Benu Carsonu arba Tedu Cruzu – kitais dviem ypatingu populiarumu besimėgaujančiais kandidatais, kurie, ekspertų nuomone, turi labai mažus šansus lygiavertiškai susikauti su demokratų nominantu kitą lapkritį.
Taip, vasara dažnai yra kiek pakvaišęs laikas respublikonų pirminiuose rinkimuose, ir visiems galiausiai išrinktiems nominantams (kurie, iš laiko perspektyvos, atrodo buvę akivaizdžiu pasirinkimu) irgi teko išgyventi ne pačius populiariausius laikus.
2007 metų rugpjūtį respublikonų būryje pirmavo Rudy Giuliani ir Fredas Thompsonas, o Johnas McCainas užėmė niekingą 7-ąją vietą. Nors Mitto Romney vasara 2011-aisiais nebuvo pati blogiausia, visą rugpjūtį ir rugsėjį jam teko pratūnoti Ricko Perry šešėlyje.
Tačiau tokio atostogų romano kaip vasara su Trumpu dar nebuvo. Taip yra todėl, kad prieš ketverius metus respublikonams buvo labai svarbu kandidato „išrenkamumas“ – t.y. jo patrauklumas rinkėjams visuotiniuose rinkimuose ir tikimybė būti išrinktam. Nepaisant kintančių simpatijų 2011 metų pirminiuose rinkimuose, respublikonų rinkėjai sakė „Gallup“, kad jiems svarbiau, jog kandidatas „galėtų nugalėti Obamą“ (50 %), negu kandidatas, kurio „ideologija labiausiai sutampa“ su paties rinkėjo (46 %). Dar labiau stulbina tai, kad, pasak „Gallup“ duomenų, kandidato patrauklumas visuotiniuose rinkimuose buvo svarbesnis konservatoriams, nei nuosaikiesiems ir liberaliesiems respublikonams (gal nuosaikiesiems kandidato patrauklumas sutapo su jų pažiūras atitinkančia ideologija).
O šiandien nėra aišku, ar „išrenkamumas“ tebėra svarbu, ir apskritai – koks dabar yra „išrenkamumo“ apibrėžimas. Pirmiausia, šiandien kur kas mažiau rinkėjų sako, kad gebėjimas sutriuškinti demokratų nominantą yra svarbus respublikonų kandidato patrauklumo faktorius – vos 13 % Fox News apklausos dalyvių tai nurodė kaip svarbiausią kandidato savybę. Svarbiausių savybių sąraše pirmavo stipri lyderystė (29 proc.) ir konservatyvios vertybės (20 proc.). Aišku, prie to prisidėjo tai, kad pastarieji du „išrenkami“ kandidatai nebuvo išrinkti.
Ir nors respublikonai dega didžiule panieka Hillary Clinton, galimas dalykas, kad perspektyva matyti ją prezidento poste nėra tokia jau ir katastrofiška (pagal apklausas, 2014 metų pabaigoje respublikonai Clinton vertino palankiau nei Baracką Obamą). Taip pat įmanoma ir tai, kad blanki jos kampanija ir skandalai dėl elektroninių laiškų įtikino respublikonų rinkėjus, jog ji yra silpnesnė kandidatė nei atrodė. Gal respublikonams reikėjo „išrenkamo“ kandidato, kad susigrumtų su stipriu Baracko Obamos politiniu talentu, tačiau dabar jiems gali atrodyti, kad nugalėti Hillary Clinton gali net ir ekscentriška TV realybės šou žvaigždė ir bulvarinės spaudos numylėtinis.
Ir, nors politikos ekspertai šiurpsta nuo tokios minties, tačiau galbūt Trumpas yra „išrenkamas“ kandidatas? Gal tikimybė būti išrinktam nėra nebesvarbu – gal tiesiog po to, kai „rimti ir patikimi“ kandidatai nesugebėjo padaryti to, ko reikia, pasikeitė „išrenkamumo“ apibrėžimas?
Naujausia CNN apklausa teiravosi respublikonų rinkėjų, kuris kandidatas geriausiai atstovavo jų vertybes. Pirmoje vietoje atsidūrė Benas Carsonas su 14 %, o toliau sekė Donaldas Trumpas su 12 %, Mike’as Huckabee su 11 % ir Tedas Cruzas su 10 %.
Tačiau paklausus, „kas turi didžiausią tikimybę laimėti visuotinius rinkimus?“, Trumpo reitingas šovė į viršų ir pasiekė 22 %, o Carsoną, Cruzą ir Huckabee pralenkė Jebas Bushas su 16 %, Scotas Walkeris su 11 %, ir Marco Rubio su 9 % palaikymu. Panašu, kad respublikonų rinkėjai su Trumpu neeksperimentuoja ir nemaištauja. Jie nuoširdžiai mano, kad jis turi realius šansus tapti Jungtinių Valstijų prezidentu.
