Taigi, pažvelkime į tai, ką į Ilinojaus gubernatoriaus kėdę pretenduojantys vyrai (iš kurių vienas tą kėdę neabejotinai užims) pasakoja mums savo kampanijų rėmuose (per TV siužetus, spaudos konferencijas ir pan.) ir palyginkime tai su realybe. Turėtų būti įdomu.
Šiuo metu gubernatoriaus poste esantis ir perrinkimo besitikintis Patas Quinnas, vilkintis laisvalaikio marškinėlius ir ilgas šviesias kelnes, stumia surūdijusią mechaninę žoliapjovę - jis šiam darbui nenaudoja benziną ryjančios mašinos. Pjaudamas veją Quinnas pasakoja, kad jis apkarpė valstijos išlaidas $5 milijardais.
Tačiau jis kai ką pamiršo. Jo administracija negali pateikti ataskaitų ir reikiamos dokumentacijos, pagrindžiančios 40 procentų nuo visų $54,5 milijonų, kuriuos jis paskyrė prieš pat praėjusius rinkimus įsteigtai Rajonų atgaivinimo iniciatyvai, skirtai lokaliai kovoti su smurtu.
Valstijos auditas tikrinant šią programą atrado nemenką krūvą problemų, jų tarpe ir tai, jog nebuvo tikrinami asmenys, samdomi dirbti su paaugliais, ir nė menkiausia visų milijonų dalis nenukeliavo į šešis labiausiai smurto siaubiamus rajonus. Šiuo metu yra atliekamas federalinis šios programos tyrimas, o jo išvados (ar bent kažkokios naujienos) mus tikrai pasieks dar iki rinkimų.
O štai ir Ilinojaus transporto departamento korumpuotų įdarbinimų skandalas, kai personalo sprendimams įtaką daro politiniai ryšiai ir paslaugos. Tegu nuopelnai tenka tam, kas jų nusipelnė: Quinnas primena, kad jo įsakymu buvo atleisti 58 „personalo asistentai“, kurie gavo darbus (atsiliepinėti telefonu ir (kaip ironiška) pjauti žolę) dėl politinių ryšių. Dauguma jų net neturėjo jokio pokalbio dėl darbo, o kai kurių atlyginimai buvo didesni nei jų vadovų.
Tačiau štai problema: Quinnas atleido 58 asistentus, tačiau įvairios ataskaitos atrado dar 225 politinių ryšių turinčius asistentus po to, kai Quinnas tapo gubernatoriumi, o politinis įdarbinimas ir toliau klesti. Kol kas Quinnui pavyko išsisukti nuo atvirų atsakymų į klausimus dėl likusių asistentų, tačiau jis pridūrė, kad yra įsakęs atlikti naują auditą.
Kodėl gi gubernatoriui tiesiog neišviešinus visų detalių ir neatleidus likusių asistentų, neteisėtai gaunančių ne tik riebius atlyginimus, bet ir besimėgausiančius sočia senatve už valstybinę pensiją? Toji vejos pjovimo reklama baigiasi Quinno žodžiais: „Aš dirbu tam, kad sutvarkyčiau netvarką, ir savo darbo dar nebaigiau.“ Ne, nebaigėte, gubernatoriau. Pjaukite toliau.
O kaip dėl jo respublikono varžovo Bruce’o Raunerio? Jis turi reklaminių klipų, kuriuose žadama, kad jis įšaldys nuosavybės mokesčius. Viename iš tokių siužetų yra sakoma, kad vadovaujant Patui Quinnui nuosavybės mokesčiai „išaugo 30 procentų“. Turbūt gerbiamam Rauneriui reikėtų priminti, kad gubernatoriai nenustato ir nekontroliuoja nuosavybės mokesčių.
Raunerio taip vadinamasis „paprastas“ (jo paties terminas) planas žada, kad bus įšaldyti nuosavybės mokesčiai, o tam, kad juos būtų galima pakelti, bus reikalingas rinkėjų pritarimas. Akivaizdu, kad Rauneris Ilinojaus rinkėjus laiko tikrais mulkiais.
Galima drąsiai teigti, kad suteikus rinkėjams galimybę balsuoti dėl nuosavybės mokesčio kėlimo, jie greičiausiai balsuos prieš. Net jei tai priklausytų nuo Raunerio (o taip nėra) ir jis suteiktų galimybę balsuoti žmonėms dėl kiekvieno vietinių nuosavybės mokesčių pakėlimo, tai reikštų, kad mokesčiai būtų keliami rečiau. To rezultatas - paralyžuota mokyklų (kurios, jo paties teigimu, Rauneriui labai rūpi) veikla, jau nekalbant apie policijos ir ugniagesių darbą ar atliekų tvarkymą.
Taip, mano nuosavybės mokesčiai irgi per dideli. Tačiau sumažinti biurokratinį aparatą nėra taip lengva kaip pažadėti įšaldyti nuosavybės mokesčius.
Vienoje Raunerio reklamoje kalba buvęs organizacijos Latinos for Obama bendrapirmininkis Maqnny Sanchezas. „Mums reikia sąžiningo ir šviežio lyderio, tokio, kuris yra pasirengęs sakyti žmonės tiesą, nesvarbu ar jie nori ją išgirsti“, - žiūrovams kalba Sanchewzas.
Tiesa yra ta, kad Rauneris negali įšaldyti nuosavybės mokesčio. Jis taip pat žadėjo iki kadencijos pabaigos sumažinti pajamų mokesčius ir padidinto paslaugų mokesčius, nors jo paties skaičiavimais toks pakėlimas atneštų tik $603,000 naujų pajamų. Jis žadėjo padidinti mokyklų finansavimą ir milijardus (kurių neturime) paskirti viešosioms statyboms. Tiesa yra ta, kad Raunerio biudžete kol kas visiškai nesueina galai.
Nei vienas iš kandidatų į gubernatoriaus postą nėra visiškai sąžiningas. Rinkėjai, būkite atsargūs.
Madeleine Doubek yra vyriausioji Reboot Illinois veiklos programų specialistė
