Olandai vyrai ir latvės moterys yra aukščiausi žmonės pasaulyje, atskleidė naujas pastarojo meto tyrimas. Vidutinis olandas dabar yra 183 cm ūgio, o vidutinė latvė siekia 170 cm ūgį. Į aukščiausių pasaulio moterų dešimtuką pateko ir lietuvės.
Tyrimas, publikuotas moksliniame žurnale „eLife“, sekė žmonių ūgių pokyčius 187 šalyse nuo 1914 m. Mokslininkai atrado, kad iraniečių vyrų ir Pietų Korėjos moterų ūgiai padidėjo labiausiai – šių demografinių grupių ūgis vidutiniškai padidėjo atitinkamai daugiau kaip 16 cm ir 20 cm.
Tai kontrastuoja su vyrais ir moterimis Jungtinėse Valstijose, kur šalies žmonių ūgis 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais nustojo augti. Apskritai vertinant, per šimtmetį Amerikos vyrų ir moterų ūgis atitinkamai padidėjo vos 6 cm ir 5 cm. Iš tiesų, šalies pozicija reitinguose smarkiai nukrito. Dar 1914 m. amerikiečiai buvo treti aukščiausi vyrai ir ketvirtos aukščiausios moterys pasaulyje; šiandien jie užima 37 ir 42 vietas.
Šalių su aukščiausiais pasaulio vyrais dešimtukas pagal 2014 m. duomenis: Nyderlandai; Belgija; Estija; Latvija; Danija; Bosnija ir Hercegovina; Kroatija; Serbija; Islandija; Čekijos Respublika.
Šalių su aukščiausiomis pasaulio moterimis dešimtukas pagal 2014 m. duomenis: Latvija; Nyderlandai; Estija; Čekijos Respublika; Serbija; Slovakija; Danija; Lietuva; Baltarusija; Ukraina.
Kaip matyti, šiuo metu aukščiausių planetos žmonių reitinguose dominuoja išskirtinai europiečiai, nors naujausi duomenys rodo, kad augimo tendencijos Vakarų šalyse iš esmės išsilygino.
Įdomu tai, kad mažiausi planetos vyrai gyvena Rytų Timore (valstybė pietryčių Azijoje), jų ūgis siekia vidutiniškai 160 cm. Tuo tarpu mažiausios moterys gyvena Gvatemaloje ir paskutinę reitingo vietą išlaiko nuo pat 1914 m., kai pradėta rinkti šią informaciją. Pasak tyrimo autorių, prieš šimtmetį vidutinė 18 metų sulaukusi gvatemalietė buvo 140 cm ūgio, dabar ji vos pasiekia 150 cm.
Rytų Azijos regiono žmonės augo sparčiausiai visame pasaulyje. Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos gyventojai šiandien yra kur kas aukštesni nei buvo prieš 100 metų.
„Tarp pasaulio dalių, kuriose žmonės per analizuojamą 100 metų laikotarpį praktiškai nepaaugo, yra Pietų Azija (Indija, Pakistanas ir Bangladešas) ir Užsachario Afrika. Šiuose regionuose ūgiai didėjo vos 1-6 cm“, - aiškina tyrimo bendraautoris Jamesas Benthamas iš Londono imperiškojo koledžo.
Dar įdomiau tai, kad kai kuriose Užsachario Afrikos dalyse vidutinis žmonių ūgis nuo 8-ojo dešimtmečio netgi nukrito. Tokių šalių kaip Ugandos ir Siera Leonės gyventojų ūgis vidutiniškai susitraukė keliais centimetrais.
Nors kai kurias aplink visą pasaulį pastebimas ūgio pokyčių tendencijas galima paaiškinti genetika, tyrimo autoriai sako, kad mūsų DNR negali būti dominuojantis faktorius. Vyriausiasis tyrimo autorius Majidas Ezzati, taip pat iš Londono imperiškojo koledžo, BBC žinioms sakė: „Maždaug trečdalį įtakos galima priskirti genams, bet tai nepaaiškina pokyčių, pastebimų bėgant laikui. Genai taip greitai nesikeičia ir negali taip smarkiai varijuoti visame pasaulyje. Taigi, variacijų pokyčius bėgant laikui daugiausia nulemia aplinkos sąlygos.“
Ankstesni tyrimai taip pat atskleidė, kad ūgis koreliuoja tiek su teigiamais, tiek ir su keliais neigiamais sveikatos faktoriais. Pavyzdžiui, aukšti žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau ir turi mažesnę riziką susirgti širdies ligomis.
Jo teigimu, pagrindiniai teigiamos ūgių kaitos faktoriai yra pagerėję sveikatos priežiūros, sanitarinių sąlygų ir mitybos standartai. Taip pat svarbu yra motinos sveikata ir mityba nėštumo laikotarpiu.
Ankstesni tyrimai taip pat atskleidė, kad ūgis koreliuoja tiek su teigiamais, tiek ir su keliais neigiamais sveikatos faktoriais. Pavyzdžiui, aukšti žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau ir turi mažesnę riziką susirgti širdies ligomis. Kita vertus, yra mokslinių įrodymų, jog jie turi didesnį polinkį sirgti tam tikromis vėžio formomis, tokiomis kaip gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys, pomenopauzinis krūties vėžys ir kiaušidžių vėžys. Viena tai paaiškinanti hipotezė yra ta, kad augimo faktoriai įtakoja ir ląstelių mutacijas.
Tyrimą, pavadintą „Suaugusių žmonių ūgių tendencijų šimtmetis“, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija atliko Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos organizacijos Rizikos faktorių bendrija, kuriai priklauso apie 800 mokslininkų.
