Milijonams Teksaso gyventojų vis dar esant be šildymo ir elektros rekordiškų šalčių sąlygomis, visi ieško, ką čia apkaltinus. Nemažai demokratų kaltina respublikoną valstijos gubernatorių Gregą Abbottą nepakankamai pasiruošus žiemos audrai. Daugelis konservatorių kaltina aplinkosaugos judėjimą, tikindami, kad užšalusios vėjo jėgainių turbinos demonstruoja alternatyvios energijos šaltinių ribotumą. Tiek vieni, tiek kiti gerokai perdeda ir iškreipia faktus.
Tačiau realiai pagrindiniu kaltininku tapo Elektros taryba (Electric Reliability Council of Texas, ERCOT) – nepriklausoma organizacija valdanti Teksaso energetinę sistemą.
„Tai yra visiška ERCOT nesėkmė, – antradienį sakė Abbottas. – Jie yra ekspertai. Energetikos inžinieriai. Jie ne kokie nors biurokratai. Tai yra specialistai, kuriais valdžia privalo pasikliauti ir pasitikėti, kad jie nenuvils mūsų tokio pobūdžio situacijose.“
Tačiau reikalas yra kur kas sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Viskas remiasi į teksasiečių požiūrį į save kaip į pusiau atskirą respubliką ir troškimą kiek galima labiau apriboti federalinės valdžios kišimąsi į jų gyvenimus. Taip, deja, šios nelaimės ištakose yra politika.
„Teksaso polinkis į atsiskyrimą turi mažiausiai vieną modernią apraišką: energetikos sistemą“, – 2011 metais rašė „Texas Tribune“.
Norint suprasti, kas šiandien vyksta Teksase (ir kas už tai atsakingas) reikia nusikelti į 1935-uosius, kai prezidentas Franklinas Delano Rooseveltas pasirašė „Federalinį energetikos aktą“, kuris reglamentavo elektros dalybas ir pardavimus tarp valstijų.
Teksasas, kuris niekada nebuvo federalinės valdžios dalyvavimo gerbėjas, įkūrė savo individualią energetikos sistemą, padalintą tarp šiaurės ir pietų Teksaso, kad išvengtų bet kokio federalinės valdžios kišimosi į šį procesą. Iš to galiausiai susiformavo ERCOT (1970 m.) ir vienas keistas faktas: Jungtinėse Amerikos Valstijose yra trys energetikos tinklai – rytinis, vakarinis ir, taip, Teksaso.
Ir nors Teksasas visada didžiavosi savo nepriklausomybe nuo federalinių reglamentų jungo, tai taip pat turi savo trūkumų, kurie dabar išlindo į paviršių. Kadangi Teksasą – na, bent jau minimum 90 % valstijos – kontroliuoja ERCOT, jie negali paprasčiausiai imti ir pasiskolinti energijos iš rytų ar vakarų energetikos tinklų. Iki šiol tai nebuvo problema, nes Teksasas visada sugebėjo pagaminti daugiau energijos nei reikia šios valstijos gyventojams. Tačiau tiesa ta, kad Teksasas yra energetikos sala; viskas gerai, iki užgęsta šviesos, o valstija neturi pakankamai energijos jas vėl įjungti.
Nėra nė menkiausios abejonės, kad ERCOT tenka dalis kaltės. Kitaip ir būti negali, kai tavo vienintelis darbas yra užtikrinti energetikos sistemos veikimą, o šioji ima ir sugriūna. Kaip antradienį pastenėjo „Houston Chronicle“, ERCOT pirmininkas gyvena Mičigane, o vicepirmininkas – Kalifornijoje, tad nei vienam, nei kitam neteko tiesiogiai pajusti savo nevykusios strategijos pasekmių.
Nors ERCOT yra pelno nesiekianti organizacija, ji yra pavaldi Komunalinių paslaugų komisijai (PUC) ir Teksaso valdžiai. Teksaso įstatymų leidėjai agituoja imtus ERCOT situacijos tyrimo, o Abbottas tikina, kad šis klausimas bus pirmenybinis prieš trisdešimt dienų prasidėjusioje sesijoje – tai reiškia, kad įstatymo projekta gali būti priimtas per 60 dienų nuo sesijos pradžios. Teksaso Atstovų rūmų spikeris Dade’as Phelanas apsiėmė iki mėnesio pabaigos sutelkti komitetą ERCOT veiklos tyrimui.
Kai situacija yra tokia katastrofiška, kokioje dabar atsidūrė Teksaso valstijos gyventojai, kaltė krenta ne ant vieno veikėjo ar instancijos. Tačiau dabartinės energetikos krizės primena, kad Teksaso visada taip aršiai ginama valstijos nepriklausomybė yra kaip toji lazda, kuri visada turi du galus.
