Čikagos policijos vadas dėl naujo smurto protrūkio praėjusį savaitgalį pirmadienio spaudos konferencijoje apkaltino tesimų sistemą – neva teisėjai už užstatą paleidžia per daug asmenų kaltinamų smurtiniais nusikaltimais.

Šaudynių skaičius mieste išaugo maždaug 11 procentų lyginant su 2020 metais ir net 63 procentais, lyginant su priešpandeminiais rodikliais 2019-aisiais. Nenuostabu, kad tarp miesto politikos ir teisėsaugos lyderių verda karšti ginčai dėl smurtą lemiančių faktorių.

Paklaustas, ką policija gali padaryti, kad užkirstų kelią gausioms šaudynėms, kurių sulaukėme praėjusį savaitgalį, kai pašauta buvo 70 žmonių, iš kurių 12 žuvo, policijos vadas Davidas Brownas atsakė pirštu besdamas į teismus.

„Ką mes galime padaryti, tai reikalauti, kad teismai užtikrintų Čikagos saugumą ilgiau laikydami smurtinius nusikaltėlius kalėjime ir nepaleistų žmogžudžių atgal į mūsų bendruomenes. Situacija, kai žmonės yra areštuojami už neteisėtus veiksmus su šaunamaisiais ginklais ir tą pačią dieną paleidžiami už užstatą, yra nenormali“, – sakė Brownas.

Brownas nepasakė, už kiek praėjusio savaitgalio ar apskritai šių metų šaudynių buvo atsakingi asmenys, jau turintys teistumą dėl sunkių nusikaltimų.

Didelę dalį Browno nepasitenkinimo tesimų sistema provokuoja „elektroninis stebėjimas“, taikomas paleidžiamiems teismo laukti laisvėje kaltinamiesiems. Jam pritaria ir šerifo administracija.

„2010 metais vidutinis už užstatą paleidžiamų asmenų su elektroniniu stebėjimu skaičius bet kurią dieną buvo 503. Nuo to laiko šis skaičius dramatiškai išaugo, – sakoma šerifo administracijos pranešime. – Vasarį, prieš prasidedant pandemijai, elektroninis stebėjimas buvo taikomas maždaug 2 400 asmenų, o iki 2020 metų gegužės išaugo iki 3 600. Šiuo metu stebėjimo programai priklauso daugiau nei 3 400 asmenų, iš kurių 73 procentams yra iškelti kaltinimai smurtiniais ar su šaunamaisiais ginklais susijusiais nusikaltimais, įskaitant 99 teismo laukiančius asmenis su kaltinimais žmogžudyste.“

Teisėsaugos ekspertai tikina, kad elektroninis sekimo prietaisas yra nepajėgus nuspėti žmogaus elgesio ir negali sutrukdyti asmeniui vykdyti nusikalstamos veiklos savo namuose ar kitaip paklūstant elektroninio stebėjimo apribojimams. Nei Niujorke, nei Los Andžele ar kituose didžiuosiuose šalies miestuose kaltinamieji žmogžudyste į laisvę laukti teismo, panašu, nėra išleidžiami.

Tai ar tikrai ši sistema neveikia? Nuo praėjusių metų rugsėjo penkioliktos iki šių metų birželio pradžios buvo iš naujo suimti 705 už užstatą paleisti asmenys, iš kurių 104 – už ginkluotus nusikaltimus, o 9 – už žmogžudystes.   

Tuo tarpu Kuko apygardos prokurorė Kim Foxx tikina, kad nėra ko užstatų programos badyti pirštais.

„Per pastaruosius 18 mėnesių ginkluotas smurtas išaugo ne tik Kuko apygardoje ar Čikagoje, bet ir visoje šalyje, jau nekalbant apie tai, kad mūsų miestas smurto problemą turėjo dar iki užstato sistemos reformos, – sakė ji. – Reikia ne badyti pirštais, o imtis realių veiksmų, iš kurių pats pirmasis ir svarbiausias – areštuoti ginkluotus nusikaltimus įvykdžiusius asmenis.“

Prokuratūros duomenimis, Kuko apygardoje yra areštuojami 95 procentai visų ginkluotus nusikaltimus atlikusių asmenų.

Viena iš garsiausiai nuskambėjusių tokio pobūdžio bylų yra 7-metės Jaslyn Adams nužudymas balandį. Vienas iš šioje byloje areštuotų vyrų yra 21-erių Demondas Goudy, kaltinamas mergaitės nužudymu. Šiuo metu jis yra areštuotas be teisės būti paleistu už užstatą, tačiau prieš tai jis teismo laukė laisvėje, nepaisant net trijų atskirų kaltinimų: neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu, apiplėšimu ir narkotinių medžiagų laikymu.

„Kai yra koncentruojamasi į atskirus tragiškus įvykius, prasideda spekuliacijos, kad kaltinamųjų priešteisminis paleidimas už užstatą skatina nusikalstamumą, – sako Kuko apygardos vyriausiasis teisėjas Timothy Evansas. – Tokios spekuliacijos neatitinka bendro vaizdo, o tyrimai rodo, kad užstatų sistemos reforma smurto nepadidino.“

Atsakydamas į policijos vado kaltinimus teismas, Evansas priminė, kad „įstatymai ir faktai nepasikeitė“.