Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos su Briuseliu suderintą išstojimo iš Europos Sąjungos sutartį buvo inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe, todėl „Brexito“ proceso tolesnė raida atsidūrė didelėje nežinioje.
Liekant vis mažiau laiko iki kovo 29-ąją suplanuoto Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos po 46 metus trukusios narystės, yra tikėtini trys pagrindiniai scenarijai.
Mėginti dar kartą
Britų vyriausybė ir ES lyderiai sako, kad dabartinė „Brexito“ sutartis yra geriausias įmanomas kompromisas. Nepaisydama istorinio pralaimėjimo, May antradienį sakė, kad šis susitarimas yra vienintelė galima išeitis.
Kai kurie jos Konservatorių partijos nariai sako, kad sutarties projektas numato pernelyg glaudžius tolesnius Britanijos ryšius su ES, o opozicija teigia, kad pasiektas susitarimas neapsaugos ekonominių saitų su bloku.
Abi pusės taip pat itin skeptiškai vertina vadinamąją apsidraudimo priemonę (backstop), turinčią užtikrinti, kad tarp ES narės Airijos Respublikos ir Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos provincijos neatsirastų reali siena.
May jau paprašė ES lyderių padaryti nuolaidų dėl šios priemonės, bet jie atsisakė pakeisti pačią sutartį, o premjerės kritikai nebuvo įtikinti.
Antradienį ji perspėjo, kad ES negali pasiūlyti „jokios alternatyvios sutarties“, bet sakė esanti atvira galimybei aptarti su įstatymų leidėjais sumanymus, dėl kurių „iš tikrųjų būtų galima derėtis“ ir „nagrinėti juos su Europos Sąjunga“.
Generalinis atornėjus Geoffrey Coxas anksčiau sakė parlamento nariams, kad „Brexito“ sutartis „turės sugrįžti būdama daugmaž to paties pavidalo ir daugiausiai to paties turinio“.
Vyriausybė nėra niekaip suvaržyta kelis kartus siūlyti Bendruomenių Rūmams balsuoti dėl tos pačios sutarties, kol įstatymų leidėjai ją priims arba pasistengs nuversti May. Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas inicijavo trečiadienį turintį įvykti balsavimą dėl nepasitikėjimo dabartine vyriausybe.
„Brexitas“ be susitarimo
Ši išeitis laikoma apokaliptiniu scenarijumi, galinčia sukelti recesiją Britanijoje ir smarkiai sulėtinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą.
Vis dėlto šis pasirinkimas yra labiausiai tikėtinas, jeigu Britanijos parlamentas galutinai atmes sutartį, o iki kovo 29-osios nebus rasta jokių kitų sprendinių.
May suderėtas susitarimas turėjo užtikrinti, kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų pabaigos prekybos ryšiai tarp penktosios pagal dydį pasaulio ekonomikos ir jos didžiausios eksporto rinkos išliktų praktiškai nepakitę.
Staigus perėjimas prie skirtingų standartų paveiktų beveik kiekvieną ekonomikos sektorių, tikriausiai lemtų kasdienio vartojimo produktų pabrangimą Britanijoje, taip pat sutrikdytų logistikos centrų, tokių kaip jūrų ir oro uostai, darbą.
Vyriausybė pastarąsias kelias savaites demonstratyviai intensyvino pastangas pasiruošti griežtajam „Brexitui“.
Tiek Londone, tiek Briuselyje stiprėja spėlionės, kad May gali prašyti atidėti „Brexitą“, kad būtų išvengta išstojimo be jokio susitarimo scenarijaus.
Antrasis referendumas
Nuo pat 2016 metų referendumo, per kurį 52 proc. prieš 48 proc. buvo nubalsuota už išstojimą iš ES, tolesnės Britanijos narystės bloke šalininkai surengti pakartotinį plebiscitą. Šie raginimai pastaraisiais mėnesiais smarkiai suintensyvėjo.
Nėra jokio įstatymo, neleidžiančio Britanijai surengti antrojo referendumo, bet daugelis kelia klausimą, ar tai būtų demokratiška.
Be to, naujas balsavimas gali būti ne mažiau skaldantis: apklausos rodo, kad šalis „Brexito“ klausimu tebėra pasidalijusi į panašaus dydžio stovyklas. May perspėjo, kad kitas balsavimas „padarytų nepataisomos žalos mūsų politikos tvarumui“.
Taigi, labiausiai tikėtinas žingsnis būtų mėginimas pavėlinti Britanijos išstojimo datą, nors ES diplomatai perspėja, kad „Brexito“ atidėti būtų įmanoma tik keliems mėnesiams.
