Nė vienos kitos šalies Maskva neremia taip dosniai kaip Baltarusiją. Rusija jau ne vieną dešimtmetį remia savo vakarinę kaimynę ir pradėjo tai daryti gerokai anksčiau nei Europos Sąjunga ir JAV įvedė sankcijas Minskui ir Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Vasaros pradžioje Maskva paskolino savo sąjungininkei 500 milijonų JAV dolerių, panašią sumą buvo atseikėjusi ir prieš šešis mėnesius.
Žvelgiant iš šalies, atrodo, kad tai tėra nemaža, tačiau niekuo neišsiskirianti paskola, kurią viena šalis suteikia kitai už nemenkas palūkanas. Tačiau Baltarusijos ir Rusijos situacija kiek kitokia. Pasak stebėtojų, palūkanos didėja, o skolos kasmet auga, tačiau Minskas ir toliau gauna naujų paskolų iš Maskvos.
Rusija jau daugelį metų subsidijuoja savo kaimynę. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 2005–2015 m. Maskva į Baltarusijos ekonomiką įliejo 106 mlrd. JAV dolerių.
Ekspertai Rusijos finansinę pagalbą Minskui skirsto į dvi kategorijas: teisėtą ir slaptą. Nė viena jų nėra sąlygojama ekonomikos ir abi pakankamai apkrauna Rusijos valstybės biudžetą.
Analitikų teigimu, akivaizdžiausia subsidija teikiama Baltarusijos energetikos sektoriui, kuriam tiekiamos pigios rusiškos dujos ir muitais neapmokestinama nafta, skirta Baltarusijos perdirbimo gamykloms.
„Per pastaruosius 20 metų dujų kainos Baltarusijoje iki Europos lygio kilo tik du kartus ir abu kartus Baltarusija sustabdė mokėjimus [Rusijai], reikalaudama nuolaidos“, – sako Maskvos energetikos ir finansų instituto fondui atstovaujantis Sergejus Kondratjevas. Tyrimų institutas apskaičiavo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2020 m. Rusija Baltarusijai suteikė naftos subsidijų už 35 mlrd. dolerių ir dujų – už 19 mlrd. dolerių.
Pigios – ir teisėtos – paskolos yra dar viena priemonė, kuria Rusija remia Baltarusiją. Maskva ir toliau ilgina mokėjimo terminus bei nuolat peržiūri paskolų sąlygas. Pavyzdžiui, 2011 m. Rusija paskolino Baltarusijai 10 mlrd. JAV dolerių atominės elektrinės statybai.
„Baltarusija gavo ir labai ilgą paskolos grąžinimo terminą, ir galimybę grąžinti paskolą su nuolaida, – sako Kondratjevas.– Atviroje rinkoje niekas Baltarusijai nebūtų pasiūlęs tokių palankių sąlygų.“
Kol kas neaišku, kaip Minskas išleidžia tas paskolas, kurios nėra skirtos konkretiems projektams. Rusijos Tarptautinių santykių tarybos – įstaigos, susijusios su prezidento Vladimiro Putino biuru, – narys Bogdanas Bespalko, įtaria, kad jos naudojamos senoms skoloms padengti. „Didelė paskutinės 500 milijonų dolerių paskolos dalis buvo panaudota skoloms Rusijos korporacijoms grąžinti“, – pažymi Bespalko.
Rusija taip pat suteikė Baltarusijai ypatingą prieigą prie savo rinkos. Kitos Eurazijos ekonominės sąjungos (EAS) narės neturi teisės naudotis tokiomis palankiomis sąlygomis kaip Baltarusijos įmonės. Stebėtojų teigimu, šis lengvatinis režimas garantuoja kai kurių Baltarusijos verslo sektorių, ypač maisto ir inžinerijos, išlikimą.
Maskvos energetikos ir finansų instituto fondo duomenimis, šios lengvatos 2011–2020 m. leido Baltarusijos ekonomikai uždirbti apie 11 mlrd. JAV dolerių.
Tarpvalstybinė kontrabanda taip pat vaidina ne paskutinį vaidmenį, palaikant šalies ekonomiką. Dėl Baltarusijos ir Rusijos pasienyje netaikomų pasienio patikrų ir lengvatinio patekimo į rinką neteisėta prekyba klesti. Nors finansinė šios kontrabandos išraiška, lyginant su oficialių Rusijos paskolų sumomis nublanksta, Baltarusijos ekonomikai ji išlieka pakankamai svarbi. O Rusijos biudžetui užkraunama dar viena našta.
Dėl neteisėtos prekybos Baltarusijoje tam tikros ES prekės ženklinamos naujomis etiketėmis, išduodami suklastoti muitinės dokumentai. Šios neteisėtai peržymėtos prekės vėliau kontrabanda patenka į Rusiją, taip išvengiant ES sankcijų. Tokia verslo praktika taip pat reiškia, kad apeinami už tam tikras prekes mokami akcizai.
„Tik Baltarusija tokiu būdu uždirba pinigus, – sako Kondratjevas. – Baltarusijos cigaretės yra puikus pavyzdys – partijos, kurias sudaro iki 1 mln. pakelių, kontrabandos būdu gabenamos į Rusiją, nemokant jokių akcizo mokesčių. Labai populiaru slėpti cigaretes mineralinių trąšų siuntose.“
Nuo 2011 m. iki 2020 m. nelegalus tabako importas Rusijai kainavo apie 2,6 mlrd. JAV dolerių. 2014–2020 m. dėl prekių, kurioms taikomos ES sankcijos, kontrabandos Rusija patyrė apie 4,2 mlrd. dolerių finansinės žalos.
Dar vienas Minsko pajamų šaltinis yra Rusijos įmonių turto Baltarusijoje perėmimas. Puikus pavyzdys – 2020 m. „Belgazprombank“ atvejis.
„Paskyrus laikinąją administraciją, indėliai ir finansiniai aktyvai buvo išpumpuoti, taip smarkiai pakenkiant Rusijos akcininkams“, – aiškina Kondratjevas. Anot jo, toks elgesys yra įprastas. „Žinome atvejų, kai buvo konfiskuotos tranzitu per Baltarusiją rusų siunčiamos prekės“, – pasakoja ekspertas.
Kondratjevo teigimu, nė viena pasaulio šalis iš Rusijos nesulaukia tokios paramos, kokia teikiama Baltarusijai. Tačiau Maskvos pagalba kelia įtampą pačios Rusijos finansams. Tuo labiau, kad suteikiamos finansinės injekcijos neskatina nei ekonomikos augimo Baltarusijoje, nei efektyvaus lėšų panaudojimo.
„Priešingai, stebime nesibaigiančią stagnaciją“, – teigia Rusijos tarptautinių santykių tarybos narys Bespalko.
