Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmai trečiadienio vakarą atmetė visus aštuonis alternatyvius„Brexito“ variantus, o ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo atsistatydinti, jei parlamentas pritars jos suderėtai išėjimo iš Europos Sąjungos sutarčiai. Kas galėtų vykti toliau?

Didžiajai Britanijai iš esmės liko keturios bendros kryptys: „Brexito“ sutarties patvirtinimas, „Brexitas“ be sutarties, derybos dėl „Brexito“ atidėjimo ilgam laikui, siekiant parengti naują strategiją, arba „Brexito“ atšaukimas.

Britų parlamentarai jau du kartus didžiule persvara atmetė May su ES suderėtą sutartį dėl Didžiosios Britanijos išstojimo sąlygų. Ministrei pirmininkei nepavykstant užsitikrinti pakankamos paramos sutarčiai, trečiadienį ji pažadėjo atsistatydinti, jei parlamentas parems jos siūlomą sutartį.

Jei parlamentas patvirtintų sutartį, Didžioji Britanija iš ES pasitrauktų gegužės 22 d., o May atsistatydintų kažkuriuo metu vasarą. Jau praėjusią savaitę buvo svarstomi keli kandidatai, galėsiantys pakeisti May premjerės poste, tarp jų – Davidas Lidingtonas, Michaelas Gove`as, Borisas Johnsonas, Jeremy Huntas, Sajidas Javidas ir Dominicas Raabas.

Priešingu atveju, jei parlamentas sutarties nepatvirtins ir nepavyks susitarti dėl tolesnių veiksmų plano, būtų galimybė Didžiajai Britanijai balandžio 12 d. pasitraukti iš ES be sutarties. Europos Komisija pirmadienį teigė, kad ši galimybė yra „vis labiau tikėtina“ ir pareiškė, kad baigė pasirengimo tokiam atvejui darbus.

Naujas planas, ilgas „Brexit“ atidėjimas

Įstatymų leidėjai trečiadienį dalyvavo virtinėje „indikacinių balsavimų“ dėl įvairių alternatyvų, susijusių su „Brexitu“, įskaitant galimybę atmesti May sudarytą susitarimą ir atsisakyti kai kurių jos nubrėžtų „raudonųjų linijų“, pavyzdžiui, dėl laisvo piliečių judėjimo nutraukimo.

Tačiau nė viena iš aštuonių alternatyvų, įskaitant galimybę likti ES muitų sąjungoje arba apskritai atšaukti „Brexito“ procesą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį, per balsavimus neužsitikrino reikiamo įstatymų leidėjų palaikymo. Vis dėlto pirmadienį planuojama pabandyti dar kartą – tuomet būtų balsuojama dėl didžiausio palaikymo sulaukusių atmestų variantų.

Jei nepavyks sutarti dėl tolesnės veiksmų krypties, Jungtinė Karalystė gali paprašyti ES lyderių atidėti „Brexitą“ gerokai ilgesniam laikui. Tokiu atveju Britanijai tektų gegužės pabaigoje rengti Europos parlamento rinkimus.

Europos Komisija, Bendrijos vykdomosios valdžios institucija, rekomendacijose ES lyderiams nurodė, kad šiuo atveju „Brexitas“ turėtų būti atidėtas bent iki 2019 metų pabaigos ar net ilgesniam terminui, kad būtų pakankamai laiko tinkamai peržiūrėti „Brexit“ strategiją.

Šiuo atveju Britanija taip pat turėtų laiko paskirti naują vyriausybės vadovą, jei May atsistatydintų. Toks scenarijus atvertų kelią kitoms galimybėms, pavyzdžiui, visuotiniams rinkimams arba antram referendumui dėl „Brexito“.

Britanijos rinkimų komisija yra numačiusi biudžetą Europos Parlamento rinkimams ir yra pasirengusi juos organizuoti, tačiau May sako, jog šio kelio pasirinkimas būtų „nepriimtinas“.

„Brexito“ proceso nutraukimas

Tai mažiausiai tikėtinas scenarijus, visgi tokia galimybė, nors labai menka, egzistuoja. Šeštadienį Londone, skirtingais vertinimais, nuo 500 tūkst. iki milijono žmonių susirinko į demonstraciją reikalauti antro „Brexito“ referendumo. Europos Teisingumo Teismas yra paskelbęs, kad Britanija galėtų vienašališkai atšaukti notifikaciją dėl ES sutarties 50-ojo straipsnio – formalią procedūrą, kuria buvo pradėtas pasitraukimo iš ES procesas.

Visuotiniai rinkimai

Jei parlamentas ir vyriausybė neįveiks priešpriešos, May gali inicijuoti pirmalaikius rinkimus. Tokiu atveju būtų išrinktas naudos sudėties parlamentas ir jei kažkuri politinė jėga užsitikrintų aiškią daugumą, prie šalies vairo stotų stipresnė administracija. Visgi abiem didžiosioms partijoms būtų rimtas iššūkis pristatyti aiškią poziciją dėl „Brexito“, kurią palaikytų visi jų parlamentarai.