Nors daugelis pasaulio šalių JAV rinkimuose linksta į demokratės Hillary Clinton pusę, respublikonas Donaldas Trumpas taip pat turi užsitikrinęs šiokią tokią paramą. Apžvelkime, kaip globalinėje politikos arenoje išsidėlioja palaikymas abiem kandidatams.
Rusija
Rusija suvaidino netikėtai svarbų vaidmenį šių metų JAV prezidento rinkimuose, nors kiek tiksliai Kremlius yra įsipainiojęs į Demokratų partijos serverių nulaužimą ir informacijos nutekinimus, greičiausiai niekada nebus žinoma. Aišku tik viena – Maskvai patinka kištis į svetimus reikalus. Vladimiro Putino asmeninė antipatija Clinton yra žinoma dar nuo jos darbo valstybės sekretore laikų, o tuo tarpu Trumpas yra idealus „chaotiškasis kandidatas“, kokius Rusija remia kitose šalyse. Tiesa, net ir dalis rusų tiki, kad Trumpo prezidentavimas gali padidinti dvišalio konflikto riziką labiau nei Clinton. Valdant pastarajai, santykiai tarp šalių vargu ar bus labai geri, bet greičiausiai bus laikomasi ilgamečių abipusio nepasitikėjimo ir riboto bendradarbiavimo standartų, o štai Trumpas yra nežinomasis šioje lygtyje. Vasarą atlikta apklausa atskleidė, kad 22 proc. rusų teigiamai žiūri į Trumpą, palyginus vos su 8 proc. Clinton rėmėjų.
Meksika
Netikėtas Trumpo iškilimas sukėlė nemažai nerimo Meksikoje – galbūt daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. Nenuostabu, prisiminus bjaurius Trumpo žodžius apie meksikiečius imigrantus ir sienos statymą. Į tai meksikiečiai atsakė su humoru – šaipydamiesi iš jo internete ir netgi degindami piñatas su jo atvaizdu. Tiesa, pastaruoju metu nekenčiamiausia politine figūra šalyje galima vadinti nebe Trumpą, o patį Meksikos prezidentą. Enrique Peña Nieto buvo plačiai kritikuojamas dėl susitikimo su Trumpu rugpjūtį ir jo antimeksikietiškų komentarų ignoravimo. Tuo tarpu pats Trumpas dažnai yra lyginamas su Meksikos kairiojo krašto populistu Andrésu Manueliu Lópezu Obradoru, kuris praeityje jau dukart atsisakė pripažinti jam nepalankius rinkimų rezultatus. Kai kurios Trumpo retorikos dalys meksikiečiams skamba itin familiariai, pavyzdžiui, pažadas „uždaryti į kalėjimą“ jo oponentę.
Iranas
Teherane aišku tik viena: kad ir kuris kandidatas laimės varžybas dėl JAV prezidento posto, Iranui bus tik sunkiau. Netgi Hillary Clinton, Irane laikoma mažesne iš dviejų blogybių, šalies atžvilgiu laikosi agresyvesnės politikos nei Barackas Obama. Nepaisant to, iraniečiai smaginasi stabėdami akistatas tarp kandidatų, o šalies valstybinė televizija žengė beprecedentį žingsnį ir transliavo paskutiniuosius prezidentinius debatus. Trumpo šnekos apie rinkimų klastojimą leido Irano griežtosios linijos atstovams pikdžiugiškai trinti rankomis, prisimenant paties Vašingtono kaltinimus, kad Irano 2009 m. rinkimai buvo suklastoti. Žinoma, neliko pamiršti ir ankstesni Clinton komentarai apie Iraną, o ištrauka iš jos 2008 m. duoto interviu plačiai dalijamasi socialiniuose tinkluose. Tame įraše ji sako: „Noriu, kad iraniečiai žinotų, jog jeigu aš tapsiu prezidente, mes pulsime Iraną. Mes norime visiškai juos sunaikinti.“ Nors tai buvo atsakymas į klausimą apie hipotetinę Irano ataką prieš JAV sąjungininką Izraelį, dabar apie jį dažniausiai kalbama ištraukus iš konteksto.
Kinija
Vienpartinės Kinijos sistemos lyderiai paprastai su masėmis nesidalija savo nuomone apie kitų šalių politikus, ir šalyje nebuvo atlikta jokia oficiali apklausa dėl JAV rinkimų. Vis dėlto, Komunistų partija nesistengė dangstyti savo pasitenkinimo politine suirute, pastebima kitoje pasaulio pusėje. „Dauguma amerikiečių ilgai laikė JAV demokratiją aukso standartu, - neseniai rašė valstybinis leidinys „Global Times“. – Bet dabar vis daugiau amerikiečių jaučia gėdą dėl tokios demokratijos ir dėl šių metų rinkimų.“ Praėjusį mėnesį Pew tyrimų centro paviešintas tyrimas parodė, kad, jeigu tai priklausytų nuo Kinijos, rinkimus laimėtų Hillary Clinton. Net 37 proc. kinų ją vertina teigiamai, palyginus su 22 proc. palaikymu jos respublikonui priešininkui. Tačiau net 35 proc. šalies gyventojų Clinton vertina neigiamai (Donaldą Trumpą – 40 proc.). Šie skaičiai greičiausiai atspindi visuomenės nepasitenkinimą Trumpo išsakytais komentarais, jog Kinija „prievartauja“ JAV. Na, ir jeigu žmonės iš esmės palaiko Clinton, tai Komunistų partija slapta tikrai tikisi Trumpo pergalės, kuri padėtų iškelti Kiniją į galingiausios pasaulio šalies aukštumas, smogiant stiprų smūgį pagrindinei jos konkurentei.
Izraelis
Jokie kiti užsienio santykiai nėra tokie svarbūs Izraeliui kaip santykiai su JAV. Obamos ir Netanyahu duetas pasirodė šaltas ir nesutariantis, tad dabar svarbiausia tai, ar Hillary bus draugiškesnė už Obamą, ar Trumpas, nepaisant jo proizraelietiškos retorikos, parodys savo tikrąjį antisemito veidą. Pats Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasirodė netikėtai atsargus vertindamas šiuos rinkimus – atrodo, kad jam kur kas svarbiau tai, ar Obama dar suspės pradėti naują Izraelio ir Palestinos taikos derybų raundą. Netanyahu taip pat yra susitikęs su abiem kandidatais, kuomet lankėsi JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, bet ir tada jis išliko diskretiškas – nors, palankumu jam garsėjantis Izraelio leidinys „Israel Hayom“ vis dėlto didesnį palaikymą teikia Trumpui.
Šiaurės Korėja
Kim Jong-unas tikisi, kad Donaldas Trumpas taps kitu JAV vadovu. Šiaurės Korėjos lyderis nėra išsakęs jokių viešų komentarų apie JAV prezidento rinkimus, bet, jeigu tikėsime valstybine žiniasklaida, Trumpas yra didžiausia jo viltis užmegzti santykius su Vakarais. Laikraštis „DPRK Today“ milijardierių nekilnojamo turto magnatą yra pavadinęs „išmintingu politiku“ ir „išmaniu kandidatu į prezidentus“. Manoma, kad šiaurės korėjiečiams yra teigiama, jog Trumpas būtų atviresnis dialogui, kas yra pagrindinis Šiaurės Korėjos režimo reikalavimas siekiant užsitikrint garantiją iš JAV, kad ji nepuls šalies pirma, bei atnaujinti tarptautinės humanitarinės pagalbos tiekimą. Ir, atrodo, simpatija yra abipusė: birželio mėnesį Trumpas sakė, jog priimtų Kim Jong-uną Jungtinėse Valstijose, tiesa, bent jau nepažadėdamas diktatoriui surengti oficialios valstybinės vakarienės.
Japonija ir Pietų Korėja
Šiaurės Korėjos entuziazmas Trumpo prezidentavimui gali būti susijęs su jo noru panaikinti pokario susitarimus, kurie jau ilgus metus užtikrina saugumą svarbiausioms JAV sąjungininkėms Azijoje, Japonijai ir Pietų Korėjai. Pernai metų pabaigoje Trumpas pareiškė, kad Japonija, kur tarnauja 47 000 JAV karių, yra „išlaikytinė“: „Jeigu kas nors užpuls Japoniją, tai mes turime iškart reaguoti ir pradėti Trečiąjį pasaulinį karą, ar ne? O jeigu užpultų mus, Japonija neprivalėtų mums padėti. Man tai neskamba sąžiningai.“ Tiesa, Trumpo tvirtinimai, kad Japonija naudojasi JAV parama, yra neteisingi: Tokijas kasmet skiria po 1,84 mlrd. JAV kariuomenės išlaidoms. Tuo tarpu Pietų Korėja prisideda po $850 mln. per metus, ir apmoka beveik pusę 28 500 JAV karių apgyvendinimo išlaidų ties fortifikuota siena, į dvi dalis skiriančia Korėjos pusiasalį.
Afganistanas
Lygiai taip pat, kaip Afganistano tema buvo praktiškai negirdima dviejose paskutinėse prezidentinėse kampanijose, ir JAV rinkimai nesulaukia didelio dėmesio Afganistano žiniasklaidoje, kuriai daug svarbiau yra tebesitęsiantis karas su Talibanu ir vidinis politinis chaosas. Kai paprasti afganai vis dėlto paliečia rinkimų temą, dauguma pokalbių sukasi apie Trumpą, ypač jo propaguojamą musulmonų demonizaciją, kuri įgavo naują pagreitį po šaudynių Orlando naktiniame klube birželio mėnesį (užpuolikas Omaras Mateenas buvo kilęs iš Afganistano, o Trumpo kalbos apie teroristus afganus užtarnavo jam visuotinį pasmerkimą). Iš esmės afganai neturi pakankamai informacijos, kad galėtų tvirtai teigti, kokią įtaką jų šaliai gali padaryti abu kandidatai, išskyrus porą Trumpo replikų, kad jis uždraus musulmonams atvykti į Ameriką ir sieks sugrąžinti amerikiečių karius namo ar bent jau apribos jų vaidmenį Afganistane, kas gali turėti pražūtingų padarinių šalies saugumui. Nė vienas iš šių pasiūlymų nėra populiarus šalies gyventojų tarpe.
Irakas
Visas Irako dėmesys šiuo metu yra sutelktas į kovą dėl Mosulo miesto, kurį siekiama ištraukti iš „Islamo valstybės“ gniaužtų, tad rinkimai JAV sulaukia palyginti nedaug kalbų, nors jų baigtis greičiausiai bus itin svarbi šalies ateičiai. Atnaujinta Amerikos karinė ir finansinė parama padėjo šaliai pasiekti naujų pergalių kovoje su IS, ypač dabartinėje kampanijoje dėl Mosulo, paskutinės didesnės džihadistų tvirtovės šalyje. Vien 2016-aisiais Irako pajėgoms apmokyti skirta daugiau nei $1,6 mlrd. lėšų. JAV specialiosios pajėgos taip pat suteikia itin reikalingą paramą dėl antro didžiausio Irako miesto kovojančiai sąjungininkų koalicijai. Jungtinės Valstijos taip pat yra suteikusios šaliai šimtų milijonų dolerių vertės nekarinės pagalbos, kuri bus ypač reikalinga Mosule, tačiau visa tai gali pasikeisti, jeigu prezidentu bus išrinktas Trumpas, kuris jau yra sukritikavęs Mosulo operaciją, ir jau seniai kalba apie tai, kad norėtų sumažinti finansinę paramą užsieniui, ypač toms šalims, kurios, pasak jo, „nekenčia“ JAV. Prisiminimai apie 2003 m. invaziją ir jos pasekmes greičiausiai įtrauktų Iraką į šį jo sąrašą. Tuo tarpu Clinton, atvirkščiai, greičiausiai ir toliau palaikytų Iraką kovoje su IS bei kitose srityse, tad rinkimus sekantys irakiečiai yra labiau linkę palaikyti ją.
Nuotraukoje: Studentai stebi JAV prezidentinius debatus Tokijo gatvėje
