„Scientific American“, garsiausias populiariojo mokslo žurnalas Amerikoje, prieš rinkimus kiekvieno kandidato į prezidentus stovyklų paprašė atsakyti į 10 mokslinių klausimų ir penkiabalėje skalėje įvertino jų atsakymus. Donaldas Trumpas surinko vos 4 iš 50 galimų taškų, ir kur kas mažiau nei Hillary Clinton (35), libertaras Gary Johnsonas (19), ar Žaliųjų partijos kandidatė Jill Stein (27).
Kad geriau suprastume, kokia pavojinga gali būti Trumpo alergija mokslui, prisiminkime 2014-ųjų rugpjūtį, likus beveik metams iki to laiko, kai Trumpas pranešė kandidatuosiantis į prezidentus. Vakarų Afrikoje siautėjusi Ebolos viruso epidemija pražudė mažiausiai 11 000 žmonių (neoficialiai duomenis, aukų skaičius yra kur kas didesnis). JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai pranešė planuojantys atskraidinti į šalį gydytoją, užsikrėtusį Ebola begydant ligonius. Trumpas tiesiog pasiuto.
„JAV negali atgal įsileisti Ebola užsikrėtusių žmonių, - savo „Twitter“ paskyroje parašė jis. – Žmonės, keliaujantys į tolimas vietas padėti kitiems, yra šaunūs – bet jie turi suvokti pasekmes!“
Dabar jau žinome, kad respublikonas Trumpas įveikė demokratę Clinton ir taps 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu, pakeisdamas Baltuosiuose rūmuose Baracką Obamą. Pažvelkime, kokios yra jo pozicijos moksliniais ir technologiniais klausimais.
Mokslas
Trumpo prezidentavimas, kai kurių ekspertų tvirtinimu, gali būti pražūtingas mokslui ir švietimui. Tą jau rodo dauguma jo pateiktų biudžeto pakeitimų analizių, o respublikonams atitekęs Kongresas gali užtikrinti, kad bent kai kurie tų apkarpymų bus prastumti. Ar tie išlaidų apkarpymai palies ir mokslą? Trumpas tiesiogiai apie tai nėra užsiminęs. Be vienos išimties – NASA – jis nėra įvardijęs ir nė vienos mokslo srities, kurią, pasak jo, būtų verta finansuoti.
Aišku tik viena – Trumpas praktiškai nerodo pagarbos mokslui. Jis ne kartą garsiai kalbėjo apie tai, kad klimato kaita yra išgalvota Kinijos su tikslu susilpninti kitų šalių ekonomiką, o jo mokslo politikos planai, kiek apie juos yra žinoma, visiškai atspindi tokį jo požiūrį. Pavyzdžiui, energetikos sektoriuje jis yra numatęs padaryti visišką priešingybę to, kas yra reikalinga kovoje su klimato atšilimu: panaikinti bet kokius federalinius reglamentus, nepriklausomai nuo to, ar tiems reglamentams yra mokslinis pagrindas, ar ne.
Vakcinos
Trumpas yra ne kartą sakęs, jog tiki, kad skiepai sukelia autizmą, nepaisant milžiniško skaičiaus priešingai rodančių mokslinių tyrimų.
„Autizmo lygiai muša visus rekordus – kodėl Obamos administracija nieko nedaro dėl gydytojų sukeliamo autizmo?, - rašė jis savo „Twitter“ paskyroje 2012 m. spalį. – Juk pabandę jau nieko nebeprarasime.“
Dar po trejų metų, 2015-ųjų kovą, jis taip pat parašė: „Mažas sveikas vaikas nueina pas gydytoją, yra pripumpuojamas milžiniško kiekio vakcinų, ima jaustis prastai ir pasikeičia – AUTIZMAS. Tokių atvejų labai daug!“ Tą patį jis pakartojo ir per respublikonų pirminius debatus.
Tačiau nėra nė menkiausio įrodymo, kad vakcinos gali būti padažnėjusių autizmo diagnozių priežastis. Naujausias tai nagrinėjęs tyrimas, kuriame dalyvavo 95 000 pacientų, taip pat nerado tokio ryšio.
Kaip savo apdovanojimus pelniusioje knygoje „NeuroTribes“ rašo žurnalistas Steve‘as Silbermanas, dėl šio mito galima kaltinti Andrew Wakefieldą, britų tyrėją, kuris išleido mokslinį straipsnį, neva patvirtinusį ryšį tarp skiepų ir autizmo. Wakefieldo tyrimas greitai buvo diskredituotas ir jis prarado licenciją užsiimti medicinos praktika Jungtinėje Karalystėje.
Tuo tarpu dėl tikrojo autizmo diagnozių augimo galima „kaltinti“ patobulėjusią diagnostiką, kuri leidžia aptikti šį sutrikimą jau labai ankstyvame amžiuje, teigia ekspertai.
„Savaime suprantama, kad plečiant autizmo spektrą, bus gaunami didesni skaičiai“, - Silbermanui renkant informaciją jo knygai sakė autizmo tyrėja dr. Judith Gould.
Internetas ir tinklo neutralumas
Trumpo prezidentavimas gali įnešti didelių pokyčių į interneto paslaugos tiekėjų reglamentavimą, tačiau daugelį jų kol kas prognozuoti sudėtinga, nes kampanijos metu Trumpas retai kada paliesdavo telekomunikacijų temą. Tačiau Federalinės komunikacijų komisijos (FCC) tinklo neutralumo taisyklės gali būti visai panaikintos ar susilpnintos, jei tik Trumpas nuo 2014-ųjų nepakeitė savo nuomonės. Tuo metu jis sakė: „Obamos išpuolis prieš internetą yra dar vienas bandymas sutelkti galią. Tinklo neutralumas nusitaikys į žiniasklaidos laisvę.“
Trumpas yra pažadėjęs „laikiną naujienų agentūrų reglamentavimo moratoriumą“, ir teigė pageidaujantis, kad FCC baustų žurnalistus, kurie yra kritiški jo atžvilgiu. Labai tikėtina, kad Trumpas nuspręs panaikinti telekomunikacijų reglamentavimą, tokiu būdu padidindamas interneto paslaugos tiekėjų galią, jiems protestuojant prieš įvairias naujas taisykles, kurias įvedė demokratas FCC pirmininkas Tomas Wheeleris. Be to, jis yra kalbėjęs apie interneto „uždarymą“ kovoje su „Islamo valstybe“, bei yra teigęs, kad reikia „sušvelninti“ šmeižto įstatymus.
Be tinklo neutralumo, Trumpas nėra pasisakęs dėl jokių kitų specifinių telekomunikacijų reglamentų, kuriuos norėtų pakeisti. Jis taip pat nėra pasidalijęs jokiais planais plėsti gyventojų prieigą prie interneto, tad geresnio ryšio besitikintys amerikiečiai greičiausiai turės laukti valstijos ar vietinės valdžios malonės arba kreiptis į privatų sektorių.
Kibernetinis saugumas
Laimėjus Trumpui, vis dar nėra aišku ir tai, ką jo administracija nuspręs daryti dėl kibernetinio saugumo ir programišių įsilaužimų problemos. Prezidentinių debatų metu jis atmetė žvalgybos pareigūnų išvadas, kad atakas prieš Demokratų nacionalinio komiteto serverius atliko Rusijos vyriausybė arba jos tyliai palaikomi programišiai. Tiesa, Trumpas anksčiau buvo paraginęs boikotuoti „Apple“ (nors pats to boikoto nesilaikė), kai kompanija stojo į kovą su federaline prokuratūra dėl to, ar „Apple“ turėtų būti priversta padėti vyriausybei atrakinti įtariamo žudiko „iPhone“ telefoną.
Kaip ir su dauguma kitų jo planų, Trumpo kibernetinio saugumo idėjos yra labai silpnos. Jis yra paraginęs „skubiai peržiūrėti visas JAV kibernetinės gynybos spragas“, o tą padaryti pavedė „komandai, kurią sudarytų asmenys iš kariuomenės, teisėsaugos ir privataus sektoriaus“.
Kosmoso tyrinėjimai
Mažai žinoma ir apie tai, ką Trumpo valdymas reikš kosmoso tyrinėjimams. Vis dėlto, jo oficialūs kampanijos metu išsakyti komentarai ir pora jo patarėjų parašytų atvirų laiškų rodo, kad Trumpas palaikytų privačius komercinius kosmoso tyrinėjimus.
„Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė gali tapti mūsų kosminių tyrinėjimų pagrindu, - „Space News“ spalio mėnesį rašė Bobas Walkeris ir Peteris Navarro, vyriausieji Trumpo politikos patarėjai. - Tokia partnerystė ne tik sumažintų išlaidas, bet ir atneštų naudą partneriams, gebantiems mąstyti už biurokratinių struktūrų ir reglamentų ribų.“
Tuo tarpu Trumpo kampanijai artimi šaltiniai neoficialiai sako, kad kosmoso reikalams bus skiriama mažai dėmesio. Vis dėlto, jie sutinka, kad yra labai tikėtina, jog Trumpo administracija iš naujo pažvelgs į tai, kiek daug kainuoja tokios NASA programos kaip „Space Launch System“ ar „Orion“ erdvėlaivis, kuriuos būtų galima pakeisti pigesnėmis, privataus sektoriaus siūlomomis alternatyvomis..
Autorinės teisės
Trumpas taip pat nėra oficialiais pasisakęs autorinių teisių ar patentų klausimu, tačiau intelektualinės nuosavybės propaguotojai turi pagrindo nerimauti: Trumpas turi artimų ryšių su pramogų pasauliu, o jį supantys žmonės į autorines teises žiūri itin maksimalistiškai. Pavyzdžiui, jo viceprezidentas Mike‘as Pence‘as turi artimų ryšių su Atstovų rūmų respublikonų grupe, oponuojančia patentų reformai.
Marihuana
Trumpas prieš daugelį metų, 1990-aisiais, yra sakęs, jog palaiko visų narkotinių medžiagų legalizavimą. Tuo metu kalbėdamas apie karą su narkotikais, jis pareiškė: „Norint laimėti šį karą būtina legalizuoti narkotikus.“
Laikui bėgant, Trumpo požiūris akivaizdžiai keitėsi ir tapo konservatyvesnis. 2015-ųjų spalį „The Washington Post“ pacitavo šiuos jo žodžius: „Kalbant apie marihuaną ir jos legalizavimą, manau, kad tai turėtų būti kiekvienos valstijos reikalas, sprendžiamas kiekvienoje valstijoje atskirai.“
Tačiau jau šių metų vasarį jis „O'Reilly Factor“ laidoje pareiškė, kad jeigu Kolorado valstijoje bus legalizuota marihuana, „narkotikų prekeiviai sukaups jos atsargas“ ir pardavinės jas visoje šalyje. Jis taip pat sakė esantis už marihuanos legalizavimą medicininiais tikslais, bet prieš jos vartojimą kitais atvejais.
Dar pamatysime, ar Trumpas tikrai užsimerks prieš valstijų eksperimentus su marihuanos įteisinimu, kaip tą darė prezidentas Obama. Vis dėlto, ši narkotinė medžiaga ir toliau yra draudžiama federalinių įstatymų, ir prieš marihuaną nusiteikęs prezidentas gali pareikalauti, kad federaliniai agentai atliktų reidus kanapių plantacijose ir platinimo vietose, net ir ją įteisinusiose valstijose.
