JAV, Jungtinė Karalystė ir Australija ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą, kurį Australijos karališkasis karinis jūrų laivynas savo svetainėje apibūdina kaip „sustiprintą trišalę saugumo partnerystę“, arba AUKUS (Australija, JK ir JAV). Teigiama, kad pagal šį susitarimą Australija, naudodamasi amerikietiškomis technologijomis, galės pasistatyti mažiausiai aštuonis branduolinius povandeninius laivus, rašo „Voice of America“.
Ekspertų teigimu, Australijos ketinimai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione dislokuoti branduolinius povandeninius laivus papiktino Kiniją, siekiančią stiprinti savo įtaką tuose pačiuose vandens keliuose.
Trijų šalių saugumo susitarimas buvo pasirašytas netrukus po to, kai Australija, supykdydama Paryžių, pasitraukė iš ankstesnio susitarimo su Prancūzija dėl dyzelinių ir elektrinių povandeninių laivų. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves Le Drianas netgi apibūdino Australijos sprendimą trauktis iš šio susitarimo kaip „dūrį į nugarą“. Penktadienį Prancūzija atšaukė savo ambasadorius JAV ir Australijoje.
Analitikų manymu, tokia partnerystė dar kartą iliustruoja Vakarų pastangas kovoti su Kinija dėl jūrų, kurias Pekinas vadina savomis, nepaisant teritorinių nesutarimų su kitomis Azijos vyriausybėmis, įskaitant ir Vakarų sąjungininkes, kontrolės. Vienas iš tokių ginčytinų vandens kelių yra išteklių turtinga Pietų Kinijos jūra.
Branduoliniai povandeniniai laivai yra tylesni ir greitesni už dyzelinius, o Didžiosios Britanijos dalyvavimas susitarime, mokslininkų teigimu, reiškia, kad vykdoma platesnė programa, ne vien JAV vadovaujamas bandymas dar kartą pasipriešinti Kinijai. Tikimasi, kad povandeniniai laivai bus baigti iki 2035 m.
„Iš operatyvinės pusės žiūrint, tai turėtų neraminti kinus, nes jei Australija įsigis branduolinių povandeninių laivų, ji gali įsitvirtinti tokiose vietose kaip Pietų Kinijos jūra ar Rytų Kinijos jūra, ir daugiau ar mažiau nuolatiniam buvimui dislokuoti ten savo pajėgas“, – sako Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Azijos jūrų laivyno skaidrumo iniciatyvos direktorius Gregory Polingas.
Anot jo, povandeniniai laivai ne iš karto bus pradėti eksploatuoti, tačiau pirmuosius penkerius ar dešimt metų svarbu tai, „ką ši (partnerystė) byloja apie Australijos laikyseną ir norą atsilaikyti prieš Kiniją, ir kad ir kokie būtų tos laikysenos pokyčiai, jie bus naudingi JAV“, – aiškina Polingas. Jo manymu, Vašingtonas galiausiai gali plėsti karines rotacijas ir pratybas su Kanbera.
Kinijos jūrų konfliktai
Pekinas gviešiasi apie 90 proc. Pietų Kinijos jūros, kur, formuodamas dirbtines saleles ir plukdydamas laivus ginčytinais vandenimis, supykdė Brunėjų, Malaiziją, Taivaną, Vietnamą ir Filipinus. Jis ginčijasi su Japonija dėl suvereniteto tam tikrose gretimos Rytų Kinijos jūros dalyse.
Vakarų šalys netruko vėl atkreipti dėmesį į buvusį priešininką Šaltajame kare, kai Kinijos karinis jūrų laivynas sparčiai ėmė augti, o jo laivai pastebėti net prie Aliaskos krantų.
AUKUS ragina dalintis su kariuomene susijusia automatika, dirbtiniu intelektu ir kvantinėmis technologijomis. Kvantinė technologija gali padėti aptikti povandeninius laivus ir „nematomus“ orlaivius. Kaip skelbia Australijos karinis jūrų laivynas, Australija, Didžioji Britanija ir JAV per ateinančius 18 mėnesių įsipareigojo įgyvendinti „išsamią programą“.
„Blogiausi įmanomi netikėtumai“
Anot Kanberoje įsikūrusio Australijos strateginės politikos instituto vyresniojo gynybos strategijos ir pajėgumų analitiko Malcolmo Daviso, Australijos branduoliniai povandeniniai laivai per dieną galėtų pasiekti Pietų Kinijos jūrą ir likti joje neribotą laiką. Arba jie galėtų plaukti į Bengalijos įlanką, Arabijos jūrą ar Ramiojo vandenyno pietvakarinę dalį.
Jo teigimu, nuo 2015 m. politiniame ir prekybos fronte su Kinija kovojanti Australija ketina padėti Jungtinėms Valstijoms kovoje su bet kokiu Australijos sąjungininkams priešišku Kinijos judėjimu.
„Šių povandeninių laivų tikslas pirmiausia yra sustiprinti Australijos gynybinius pajėgumus prieš vis stiprėjančią Kiniją, kuri kelia problemų ne tik JAV, bet ir kitoms regiono šalims, įskaitant Australiją, be to, Kinijos karinė grėsmė yra labai reali, todėl mes ruošiamės visiems įmanomiems netikėtumams, neatmesdami ir plataus masto karinio konflikto tarp JAV ir Kinijos dėl Taivano galimybės dar šiame dešimtmetyje“, – sako Davisas.
Kinija nepripažįsta Taivano suvereniteto ir nuolat siunčia karinius orlaivius į jo oro erdvę. Susivienijimui su Kinija besipriešinanti Taivano Vyriausybė rado užtarimą Vakaruose.
„Dalis Taivano gyventojų šaukia: „Puiku! Anglija, Amerika ir Australija ketina sudaryti atsvarą Kinijai“, – sako Nacionalinio Chengchi universiteto Tarptautinių reikalų kolegijos prodekanas Huangas Kwei-bo.
Anot Polingo, Didžiosios Britanijos pareigūnai prisijungė prie susitarimo dalytis technologijomis, puoselėdami „pasaulinės Britanijos idėją“ po šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Huangi Kwei-bo teigimu, jos dalyvavimas ypač siutina Kiniją, mat Didžioji Britanija nėra Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalis.
AUKUS toli gražu nėra pirmas Vakarų inicijuotas susitarimas šioje srityje. Jo pirmtakais galima laikyti jau 16 metų trunkantį keturšalį saugumo dialogą tarp Indijos, Japonijos, Australijos ir JAV. Vakarų sąjungininkės pačios periodiškai plukdo laivus Pietų Kinijos jūra. Kinija paprastai dėl to protestuoja.
Griežti žodžiai, Kinijos veiksmai
Kinija AUKUS susitarimą vadina pavojumi Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui. „Jungtinių Valstijų, JK ir Australijos bendradarbiavimas branduolinio povandeninio jūrų laivyno srityje labai sutrikdytų taiką ir stabilumą regione, paskatintų ginklavimosi varžybas ir neigiamai atsilieptų tarptautinio nusiginklavimo pastangoms“, – ketvirtadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Pagrindinė Azijos supervalstybė nesitenkina vien stebėtojos vaidmeniu. Rugsėjo 1 d. Kinija priėmė pataisytą Saugios laivybos įstatymą, numatantį galimybę priešintis šalia jos krantų praplaukiantiems užsienio laivams. Įstatymas taip pat sugriežtina Kinijos vykdomą Rytų ir Pietų Kinijos jūrų kontrolę, suteikdamas Pekinui galią stabdyti įvairius užsienio valstybių laivus.
„Jei JAV karinis jūrų laivynas gautų užduotį vykdyti navigacijos laisvės operaciją, kiltų konfrontacijos grėsmė, nes kaip kitaip įmanoma sustabdyti amerikiečių karo laivą?“ – klausia Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto politikos profesorius emeritas Karlas Thayeris.
Anot Daviso, Kinija galėtų toliau priešintis AUKUS, apribodama Australijos importą. Tačiau dėl ankstesnių nesutarimų su Kinija, Kanbera jau atrado naujas užsienio rinkas savo svarbiausiai produkcijai – angliai ir vynui.
