Nuošaliame Mėlynųjų kalnų kampelyje Šiaurės Karolinoje, už 8 mylių nuo artimiausio miestelio, Spygliu (angl. Thorn) save vadinantis vyras gyvena iš šakų ir lapų pasistatytoje trobelėje, valgo užsiaugintas pupeles ir susimedžiotas voveres, bei šildosi pirštinėmis iš meškėno kailio. Tais laikais, kai dauguma mūsų neišgyventume be įmantrios elektronikos ir vakarienių restoranuose, Spyglys vadina save savarankišku moderniu primatu, kurio kasdienius poreikius patenkina jį supantis miškas.
„Man sakydavo, kad gimiau 14 000 metų per vėlai“, - pasakoja jis pirmoje naujos „National Geographic“ kanalo laidos „Live Free or Die“ laidoje.
Galbūt Spyglio gyvenimo būdas mums skamba keistai, bet jis toks ne vienas. Visoje Amerikoje nedidelė, tačiau auganti grupė panašiai mąstančių žmonių atsisako civilizacijos patogumų. Taip vadinamo „grįžimo į laukinę gamtą“ judėjimo nariai renkasi gyvenimą kaimiškose vietovėse, kur siekia prasimaitinti vien tik iš dirbamos žemės, medžioklės ir žvejybos bei augalų rinkimo maistui, ir statosi pastoges gamtoje randamų medžiagų. Jie taip pat bent dalinai atsisako perdirbtų produktų ir moderniųjų technologijų ir vietoje to naudoja įrankius, kuriuos pasigamina patys, pavyzdžiui, strėles, kurias Spyglys pasidaro iš amerikinio bambuko stiebų, arba spąstus iš akmenų ir šakų, kuriuos naudoja Kalifornijoje įsikūręs medžiotojas-rinkėjas Gabrielis. Jie ne tik gyvena atsijungę nuo interneto, bet ir neturi elektros ar tekančio vandens. Spyglys nė nenaudoja degtukų ugniai įžiebti.
„Mes daugybę metų gyvenome be civilizacijos ir žmonės puikiai sutardavo“, - tvirtina filosofas Johnas Zerzanas, raginantis žmoniją sugrįžti prie medžioklių-rinkėjų gyvenimo.
Šiuo keliu žengę žmonės tiki, kad moderni kultūra, mainais į komfortą ir saugumą, užkrauna nepakeliamą psichologinę ir fizinę naštą žmonėms bei žaloja aplinką. Kaip sako šio judėjimo aktyvistas Milesas Olsenas, jie siekia „pradiniame lygmenyje kovoti su civilizacijos keliama problema“. Nepakanka vien tik rinktis žalesnių energijos šaltinių ar rūšiuoti šiukšles ir pirkti ekologiškus produktus iš vietos ūkininkų – reikia apskritai pasitraukti iš civilizacijos ir rasti ryšį su gamta, kaip tai darė čiabuviai, naujakuriai ar patys pirmieji žmonės.
„Mes daugybę metų gyvenome be civilizacijos ir žmonės puikiai sutardavo“, - tvirtina filosofas Johnas Zerzanas, raginantis žmoniją sugrįžti prie medžioklių-rinkėjų gyvenimo.
Gyvenimo gamtoje dvasia buvo jaučiama dar ilgai prieš tai, kai susiformavo naujasis judėjimas. Jos šaknys siekia netašytus karius, aprašytus XVIII a. Jameso Fenimore‘o Cooperio romanuose, kurie savo dienas leido „tarp civilizuotos visuomenės ir beribių miškų“, o vakarienę susimedžiodavo. Moderniaisiais laikais ši mada grįžo 7-ajame dešimtmetyje, kai jauni hipiai ėmė bėgti iš miestų, kurdami savo kaimiškas bendruomenes. Na, o 1998-aisiais „GQ“ žurnalistė Elizabeth Gilbert papasakojo plačiai nuskambėjusią istoriją apie vyrą, vardu Eustace‘as Conway, kuris dar paauglystėje išnyko iš civilizacijos ir apsigyveno Šiaurės Karolinos miškuose, kur pasistatė vigvamą, maudėsi lediniuose vandenyse ir kūrė laužus trindamas lazdeles. Kai Gilbert pirmą kartą su juo susitiko, Conway buvo apsirengęs elnio odos marškinius, kuriuos susiuvo gyvūno sausgyslėmis.
„Jis nuo mūsų nesislepia, - rašė Gilbert. – Eustace‘as Conway gyvena miškuose, nes jis ten priklauso.“
Tiesa, pastaraisiais metais sugrįžimo į laukinę gamtą idėja tapo atskira subkultūra, kurioje jos entuziastai gali išmokti visų reikalingų įgūdžių – kaip pasigaminti įrankius ar rasti valgomų augalų – iš tokių knygų kaip „Bushcraft 101: A field Guide to the Art of Wilderness Survival“ ar „Practicing Primitive: A Handbook of Aboriginal Skills“, kurios abi yra prieinamos tiems „Kindle“ vartotojams, kurie dar neatsijungė nuo interneto. Judėjimo pasekėjai taip pat gali lankyti vieną iš kelių praktinių įgūdžių mokymo mokyklų. Viena organizacija, „ReWild Portland“, netgi siūlo šešių mėnesių trukmės gyvenimo gamtoje programą. Už $5,000, programos dalyviai gali išmokti viską, ko reikia norint išgyventi atšiauriausiomis sąlygomis – nuo kalvystės meno iki laukinių gyvūnų medžioklės ir rinkimo įgūdžių. Kai kurie iš jų, kaip jau minėtas Kalifornijos miškų klajoklis Gabrielis, netgi keliavo į kitas šalis, kur žmonės nuo gimimo vis dar praktikuoja medžioklių-rinkėjų gyvenimo būdą, kad iš jų pasimokytų.
„Gyventi laukinėje gamtoje man reiškia būti gyvu“, - sako jis.
Nuotraukoje: Spyglys iš „Live Free or Die“
