Jeloustouno nacionaliniame parke dirbantys mokslininkai teigia, jog po parku esantis super-vulkanas gali išsiveržti daug anksčiau nei tikimasi bei sunaikinti gyvybę žemėje.
„National Geographic“ teigia, jog Arizonos universiteto mokslininkai, ištyrę suakmenėjusius ankstesnio išsiveržimo pelenus, aptiko tam tikrus temperatūrų bei mineralų sandaros pokyčius, kuriems prireikė vos keleto dešimtmečių. Iki šiol geologai manė, kad tokiems pokyčiams prireiktų kelių šimtmečių.
Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti neseniai vykusioje vulkanologijos konferencijoje. Kito, 2011 metais atlikto tyrimo metu, buvo pastebėta, jog virš Jeloustouno magmos rezervuarų esanti žemė per septynerius metus pakilo 10 colių.
„Tai labai svarbu, nes ši vietovė yra milžiniška, o viskas vyksta labai greitai,“ – tuo metu teigė Jutos universiteto ekspertas Bobas Smithas.
Kaip teigia „National Geographic“, pieš 630 tūkstančių metų šį regioną sukrėtė galingas vulkano išsiveržimas, po kurio susiformavo Jeloustouno krateris – 40 mylių pločio įduba, kuri apima didžiąją parko dalį.
„ZME Science“ teigia, jog dar ankstesnis super-vulkano išsiveržimas įvyko prieš 1,3 milijono metų, o tai reiškia, kad sistema gali būti pasiruošusi naujam išsiveržimui.
Mokslininkai teigia, jog super-vulkanas išsiveržimo metu į orą gali pakelti daugiau nei 1000 kubinių kilometrų akmenų ir pelenų. Po tokio sprogimo tamsoje liktų ne tik visa JAV, bet ir visa Žemė – prasidėtų vulkaninė žiema.
Greičiau nei tikimasi vyksiančio išsiveržimo teorija kilo Hannah Shamloo, Arizonos valstijos universiteto studentei, kuri kartu su kolegomis Jeloustoune praleido keletą savaičių. Shamloo vėliau ištyrė suakmenėjusių pelenų pavyzdžius, kuriuose buvo užfiksuoti temperatūros, spaudimo ir vandens turinio pokyčiai.
„Faktas, kad vulkaninė sistema gali taip greitai priartėti prie išsiveržimo, yra šokiruojantis,“ – kalbėjo Shamloo.