Federalinė vyriausybė ketina nurašyti mažiausiai $108 mlrd. studentų skolų per ateinančius kelis metus, vis didesniam skaičiui jaunų žmonių kreipiantis dėl finansinės pagalbos išmokant savo paskolas mokslui, o tai savo ruožtu reiškia mažesnes įplaukas valstybinei aukštojo išsilavinimo finansavimo programai.
Vyriausybinis atskaitingumo biuras (Government Accountability Office, GAO) trečiadienį šią sumą įvardijo savo ataskaitoje Kongresui, kurioje pirmą kartą nurodė pilną kainą programų, nustatančių skolininkų mėnesines įmokas kaip jų uždarbio dalį ir galiausiai nurašančių dalį jų skolų.
GAO ataskaitoje taip pat griežtai kritikuojami vyriausybės atskaitingumo metodai dėl jos 1,26 trln. vertės studentų paskolų portfelio, bei atkreipiamas dėmesys į tokių programų spragas. Vyriausybės teigimu, ji vis tiek tikisi, kad programa ilgalaikėje perspektyvoje sugeneruos pelną, tačiau smarkiai sumažino jo prognozes.
Prezidentas Barackas Obama pasisako už nuo atlyginimo priklausančius paskolos padengimo planus – kuriuos Kongresas priėmė 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir vėliau – siekiant sumažinti didžiulį skaičių skolininkų, kurie po finansinės krizės buvo priversti paskelbti nemokumą. Per praėjusius trejus metus dalyvavimas tokiose programose išaugo daugiau nei tris kartus iki 5,3 mln. skolininkų, kurie yra skolingi iš viso maždaug $355 mlrd.
Tedas Mitchellas, Švietimo departamento vicesekretorius, teigia, kad tokios programos „padeda milijonams skolininkų sėkmingai susitvarkyti paskolų mokėjimo grafikus, ypač tiems, kuriems sunku atlikti standartinio dydžio įmokas“. Jis taip pat pažymėjo, kad administracija yra pateikusi siūlymų sumažinti skolas. Pavyzdžiui, Obama yra raginęs nustatyti, kiek tiksliai įsiskolinimų galima būtų nurašyti viešojo sektoriaus darbuotojams.
Pagal patį dosniausią variantą, skolininkų mėnesinės įmokos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. jų uždarbio, jeigu šis siekia daugiau nei 150 proc. virš skurdo ribos. Pritaikius tokią formulę, skolininkų mėnesinės įmokos būtų sumažintos šimtais dolerių. Viešojo sektoriaus darbuotojams – dirbantiems vyriausybinėse agentūrose ar daugelyje pelno nesiekiančių organizacijų – įsiskolinimai galėtų būti nurašyti po 10 metų be jokių papildomų mokesčių. Tuo tarpu privataus sektoriaus darbuotojai skolų nurašymo galėtų tikėtis po 20-25 metų, o nuo nurašytos sumos būtų priskaičiuojami standartiniai pelno mokesčiai.
Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas savo kampanijos metu taip pat teigė palaikantis mintį padėti paskolas mokslui pasiėmusiems žmonėms. Jis kalbėjo apie galimą tokių skolų nurašymą po 15 metų ir įmokų „lubų“ nustatymą iki 12,5 % uždarbio. Jis taip pat iškėlė pasiūlymus keisti federalinę paskolų mokslui programą ir padidinti skolinimą privačiam sektoriui.
Tačiau turimi duomenys rodo, kad daugybė skolininkų, kuriems tokios paramos reikia labiausiai – koledžo nebaigę asmenys, skolingi valstybei mažiau nei $10,000 – šiomis programomis vis dar nesinaudoja, kai tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turintys ir dirbantys profesionalai, pavyzdžiui, gydytojai ar teisininkai, kuriems tokios pagalbos nebūtinai reikia, yra užsiregistravę ją gauti.
GAO surinkti duomenys taip pat atskleidžia, kad vidutinė suma, kurią yra skolingi paskolų dengimo programose dalyvaujantys skolininkai, siekia $67,000. Ši suma rodo, kad neproporcinga dalis šiomis programomis besinaudojančių žmonių yra diplomuoti asmenys, mat vyriausybė bakalauro laipsnio neturintiems asmenims skolinimąsi iš federalinių programų apriboja iki $57,500, o jau išsilavinimą turintiems asmenims ši suma nėra ribojama.
Tuo tarpu šalyje maždaug 8 mln. amerikiečių vis dar yra nepajėgūs mokėti įmokų padengti savo paskoloms už mokslą, o nemokumo lygis tarp tų skolininkų, kurie tik neseniai baigė koledžą, mažėja labai lėtai.
Vis tik kai kurie akademikai optimizmo nedemonstruoja ir teigia, kad yra labai tikėtina, jog prognozuojamas pelnas iš federalinių paskolų už mokslą padengimo programų taip ir nesimaterializuos.
„Aš visiškai negaliu užtikrintai teigti, kad federalinė vyriausybė kada nors pradės gauti pelną iš studentiškų paskolų“, - teigia Robertas Kelchenas, švietimo profesorius adjunktas iš Seton Hall universiteto.
