Renginyje kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Liudas Mažylis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą kovo 29-ąją radęs Vokietijos diplomatiniame archyve; aktorius Rimantas Bagdzevičius perskaitė Vasario 16-osios Akto tekstą.
Nepriklausomybės akto originalo faksimilę L. Linkevičiui kovo 31 dieną susitikime Briuselyje perdavė Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis. Istorikai mano, kad šį dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys. Spėjama, kad tokių nutarimų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nėra žinoma.
Tuo tarpu pats į Lietuvą praėjusį penktadienį sugrįžęs prof. L. Mažylis Vilniaus oro uoste buvo pasitiktas kaip tikras didvyris. Akademikui užkabintas vainikas, įteiktos gėlės. Oro uoste L. Mažylį pagerbė Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson ir Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, taip pat Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė. Sutikimo metu L. Mažyliui buvo įteiktas Valstybės atkūrimo šimtmečio proginis ženkliukas.
„Tai geriausia žinia ir dovana Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvą kuriame kiekvienas iš mūsų. Dėkojame Jums už tai, kad įrodėte, jog galima ne tik kurti istoriją, bet ir ją atrasti”, – pranešime spaudai cituojama N. Vaisbrodė.
Pats atradimo autorius žiniasklaidai pasakojo, kad jei būtų neradęs dokumento Vokietijos diplomatiniame archyve, toliau būtų tęsęs paieškas. Anot jo, istorikai Akto iki šiol nerado, nes per daug nedrąsiai ieškojo.
„Likus 20-čiai minučių iki Akto radimo, pagalvojau, kaip reikės gyventi toliau. Neradęs ten, būčiau važiavęs ieškoti kitur“, – sakė prof. L. Mažylis.
Jis priduria, kad nesitikėjo jo rasti Vokietijoje iki paskutinės akimirkos, kai jį surado. Taip pat profesorius ne juokais bijojo savo paieškų tikslą pasiekti balandžio 1-ąją.
„Mane apėmę dvejopi jausmai – atrodo, kad taip turėjo įvykti. Kartais ne žmogus randa daiktą, o daiktas jį susiranda“, – sakė profesorius.
Ieškoti Akto L. Mažylis nusprendė dar sausio mėnesio pabaigoje. „Ieškoti dokumento paskatino jausmas, kad dar ne viską padarėme“, – paaiškino jis.
Į Vokietiją profesorius išvyko savo iniciatyva, tiesa, paskatintas Vytauto Didžiojo universiteto. Iš Valstybės profesorius sakė premijos nesitikintis, tačiau, anot jo, jeigu pinigai būtų skiriami su Aktu susijusiems projektams, jis mielai patartų, kaip juos paskirstyti, kad istorijos tyrimuose pasiektume kuo daugiau.
Profesorius sako, kad ne tik vokiškojo, bet ir originalo lietuvių kalba variantų radimas Vokietijoje reiškia tuometinės Lietuvos diplomatinio pripažinimo pradžią, nes pasak jo, diplomatiniai aktai visada pasirašomi dviejomis kalbomis.
„Faktas, kad abu Akto variantai, lietuvių ir vokiečių kalbomis, buvo susegti kartu, reiškia, kad Lietuvos valstybės egzistavimas jau buvo pripažintas“, – paaiškino prof. L. Mažylis. Anot jo, nuo gruodžio iki 1918 m. vasario 16-osios Lietuva tiek paaugo Vokietijos akyse, kad buvo pripažįstama nebe tik kaip teritorija, o ir kaip valstybė.
Pirmadienį L. Mažylį prezidentūroje priėmė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasidžiaugusi, kad užsispyrimas, atkaklumas ir ryžtas dar kartą tapo savybėmis, vedusiomis Lietuvą į priekį. Šalies vadovės teigimu, šis L. Mažylio atradimas turėtų tapti impulsu valstybei investuoti į tolimesnius šio istorijos laikmečio tyrimus.
Pagal lietuvišką spaudą
