G7 šalių užsienio reikalų ministrai sekmadienį pradėjo dviejų dienų susitikimą Hirošimoje. Johnas Kerry tapo pirmuoju Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi, apsilankiusiu mieste, kadaise sunaikintame JAV atominės bombos – šis istorinis įvykis net nustelbė kitus klausimus, dėl kurių vyko šis viršūnių susitikimas.
Istorinė Kerry kelionė yra vertinama kaip savotiška repeticija prieš galimą Baracko Obamos – pirmojo pareigas einančio JAV prezidento – vizitą šiame klestinčiame metropolyje kai jis kitą mėnesį dalyvaus G7 viršūnių susitikime Japonijoje.
Sekmadienį prasidėjusiame susitikime taip pat dalyvauja branduolinių ginklų turinčios šalys Didžioji Britanija ir Prancūzija, o taip pat Kanada, Vokietija, Italija, susitikimo šeimininkė Japonija ir Europos Sąjunga. Tai paskutinis parengiamasis susitikimas prieš kasmetinį G7 viršūnių susitikimą, kuris šiais metais bus rengiamas nuo gegužės 26-27 dienos kitoje Japonijos vietoje.
Užsienio reikalų ministrai aptarinėjo įvairius klausimus, įskaitant Vidurio Rytų problemas, pabėgėlių krizę, konfliktą Ukrainoje ir pasaulinį terorizmą. Japonija taip pat tikisi daugiau dėmesio atkreipti į augančią įtampą dėl teritorijų Pietų Kinijos jūros regione, kur susidūrė Pekino ir kai kurių Pietryčių Azijos šalių interesai, bei Šiaurės Korėjos branduolinis žvanginimas ginklais.
Nepaisant visų svarbių aptartų klausimų, labiausiai Japonijos visuomenės vaizduotę audrina pati susitikimo vieta. Daugelis tikisi, kad tai padės geriau paaiškinti griežtą Japonijos – vienintelės šalies pasaulyje, nukentėjusios nuo atominės atakos – poziciją, nukreiptą prieš branduolinius ginklus. Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida, parlamente atstovaujantis Hirošimą, per viršūnių susitikimą viliasi pateikti „Hirošimos deklaraciją“, siekiančią branduolinio nusiginklavimo.
Pasigirdo ir spėliojimų, kad suplanuotas Kerry apsilankymas prie Hirošimos sprogimo paminklo pirmadienį gali paskatinti prezedento neturintį JAV valstybės sekretoriaus oficialų atsiprašymą. Tačiau valstyvbės departamento atstovų teigimu tai nėra planuojama.
„Jei klausiate, ar valstybės sekretorius į Hirošimą atvyko atsiprašyti, atsakymas yra ne, – sakė anonimu norėjęs likti departamento atstovas drauge su Kerry į šalį atvykusiems žurnalistams. – Jei klausiate, ar sekretorius ir aš manome, kad visi amerikiečiai ir japonai yra pilni sielvarto dėl tiek daug mūsų tautiečių palietusių tragedijų, tuomet atsakymas yra taip.“
Kerry su kitais susitikime dalyvaujančiais pasaulio viršūnių atstovais pirmadienį apsilankė Hirošimos taikos memorialiniame parke, kuriame saugomi žymiojo sprogimo sunaikinto kupolo formos pastato griuvėsiai, ir greta esančiame muziejuje.
Pirmoji amerikiečių bomba, numesta ant Hirošimos 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, nusinešė 140 tūkstančių žmonių gyvybes, įskaitant antpuolį išgyvenusius asmenis, vėliau mirusius nuo stipraus radiacijos poveikio. Po trijų dienų antroji bomba nužudė apie 74 tūkstančius žmonių Nagasakyje.
Japonija kapituliavo praėjus šešioms dienoms po Nagasakio bombardavimo, atsisakydama militarizmo ir galiausiai perkūrusi save kaip ekonomikos galiūnę – ironiškai, saugomą branduoliniais ginklais ginkluotos JAV kariuomenės.
Paklaustas apie Japonijos vietą po Vašingtono branduolinės gynybos skėčiu, Kishida sakė, kad Japonija supranta pasaulio saugumo realijas ir paminėjo Šiaurės Korėją kaip pagrindinę grėsmę.
Vašingtonas, tuo tarpu, tikisi pasinaudoti Kerry vizitu, kad pademonstruotų Obamos poziciją, nukreiptą prieš branduolinius ginklus.
„Progresas branduolinio nusiginklavimo srityje turi būti siekiamas taip, kad būtų galima sumažinti grėsmę mums patiems, mūsų sąjungininkams ir visai žmonijai“, – vietiniam laikraščiui sakė Kerry.
