Režisavo: Mandie Fletcher. Vaidina: Ed Skrein, Jennifer Saunders, Cherie Lunghi, Peter Davison, Emilia Jones
Plačiajai auditorijai nelabai girdėta britų režisierė Mandie Fletcher yra prisidėjusi prie keleto Jungtinėje Karalystėje sukurtų komiškų serialų, tarp jų – „Absolutely Fabulous“. Ji režisavo ir šio serialo de facto finalinę seriją, kuri tuo pačiu pavadinimu buvo išleista į didžiuosius ekranus. Dabar ši kino kūrėja mums pristato filmą „Išdykėlis Patrikas“ („Patrick“), kurį lengviausia kategorizuoti kaip savaitgalio popietės filmą visai šeimai.
Filmas pasakoja apie jauną mokytoją Sarą (Beattie Edmondson), kuriai gyvenime iki šiol neypatingai gerai sekėsi. Ją nuolat palieka vaikinai, merginai sunku pasiekti karjeros aukštumų, o už tai ją per dantį patraukia ir artimieji. Jos gyvenimą aukštyn kojom apverčia močiutės jai paliktas mopsų veislės šuniukas Patrikas. Jis ne tik į jos gyvenimą įneš sumaišties, bet ir privilios du žavingus vaikinus.
Scenarijų šiam filmui be Fletcher taip pat rašė dar du scenaristai: prieš daugiau nei tris šimtus metų miręs flamandų dailininkas ir Venesuelos politikė. Netikite? Pažiūrėkite patikimiausią internetinę enciklopediją. Nežinia, ar būtent dėl to šioje juostoje tiek daug įvairių siužetinių linijų, kurios filmą paverčia tikra mišraine. Iš tiesų šiame filme, kuris iš pirmo žvilgsnio yra apie tai, kaip mergina nesusitvarko su ką tik gautu šuneliu, yra per daug pašalinio veiksmo. Filmą į priekį judina ne tai, kad jau nagrinėjamoje istorijoje atsiranda koks naujas netikėtumas ar išbandymas veikėjams. Siužetą išjudina nauja linija, o jų gausoje galima ir pasimesti.
Pagrindinė veikėja Sara iš pradžių atrodo kaip šiek tiek švelnesnė Bridžitos Džouns versija. Įsivaizduokite, jog „Disney“ pristatytų savo Bridžitos Džouns interpretaciją. Tai Sara yra mažiau žalingų įpročių ir apetito vyrams turinti Bridžita, į kurios gyvenimą ateina naujas trikdis – netikėtai močiutės paliktas šuo. Būtent ši siužetinė linija iš visos krūvos istorijų buvo įdomiausia. Žinoma, ji nebuvo tobula, nes Sara prie Patriko pripranta ir jį pamilsta lyg iš niekur, bet net ir ydinga jų istorija turėjo gauti daug daugiau laiko. Ir, dievaži, titulinis filmo veikėjas Patrikas tikrai gauna per mažai laiko ekrane. Juk į jo šėliones, o ne tai, kaip pagrindinė veikėja ruošiasi penkių kilometrų bėgimui, būtų buvę įdomiau žiūrėti ir paprastam, netyčia į salę užklydusiam žiūrovui, ir jaunesnei auditorijai, ir gyvūnėlių mylėtojams.
Dviejų Sarą įsižiūrėjusių vaikinų melodrama taip pat lyg ir sufleravo apie norą įnešti šiek tiek bridžitdžounsiško jausmo į šį filmą bei taip sudominti ir juostos apie šuniuką pažiūrėti sugūžėjusių vaikų tėvelius, bet šis siužetinis balionas subliuško taip ir nespėjęs gerai prisipūsti. Geriau galima buvo sužaisti ir su Saros linija mokykloje, kurioje ji sunkiai rado bendrą kalbą su nauja klase, o viena iš jos mokinių patyrė sunkumų šeimoje. Čia scenaristų brigada galėjo padirbėti ties prasmingos žinutės išsiuntimu jaunajai auditorijai, bet kam to reikia? Keletas nejaukiai plokščių dialogų ir gilesnę prasmę galėjusi turėti filmo istorija tampa blanki ir neįdomi.
„Išdykėlis Patrikas“ yra panašus į tokį filmą, kurį netyčia galima užtikti, kai jį rodo per televizorių tingią savaitgalio popietę. Tačiau tai toks kūrinys, kuris numetamas perjungiant kanalą per pirmą reklaminę pertrauką. Šį filmą buvo tikrai bandoma pritaikyti visai šeimai, bet kai bandai aprėpti per daug, nelabai kas gero ir gaunasi. Vaikams filme bus per mažai veiksmo ir smagių šunelio Patriko nuotykių, o vyresnei auditorijai tai bus neypatingai gera ar kokybiška romantinė komedija. Filmą tikrai būtų pagyvinęs keletos siužetinių linijų atsisakymas ir viso to užpildymas juokingomis situacijomis su šuniuku. Juk į filmą, kurio pavadinime yra šuns vardas, o plakate šis mielas padarėlis ir puikuojasi, einate žiūrėti jo nuotaikingų situacijų, o ne disnėjiškos Bridžitos Džouns, ar ne?
